Nuotrauka: Kristina Sereikaitė
Jau spalio 21d. netradiciniame mados šou „Exit to the city“ pasirodysianti „Gėda pelėda“ įkūrėja Kristina Lisauskė įsitikinus, kad rankinės – ištikimos gyvenimo pakeleivės. Laukinę prigimtį pritaikiusi miestui, kūrėja kviečia į miestą išeiti kitaip.
Grįžkime į praeitį, kaip gimė „Gėda Pelėda”?
„Gėda Pelėda” istorija išsirutuliojo labai neplanuotai ir netikėtai. Labai mėgau piešti, tačiau kai reikėjo rinktis, kur stoti, aš vietoj Dailės akademijos, pasirinkau medicinos studijas. Pašaukimą tuomet nugalėjo racionalumas. Dirbau medicinos srityje, tačiau piešti nesilioviau. Visada turėjau aistrą rankinėms ir negalėdama rasti būtent tokios, kokios noriu, ėmiau tobulinti visas iš eilės, kurias įsigydavau. Vyras nuolat kartojo, kad pasigaminčiau kažką sau pati. O nutiko taip, kad pačią pirmąją pelėdą pagaminau būtent jam. Gimtadienio proga sugalvojau jam pagaminti geros kokybės, gražios odos krepšį. Rezultatu likome patenkinti abu ir aš nusprendžiau leistis tuo nepažintu keliu. Pradėjau piešti rankines, rinkti odas, kalbėtis su odininkais. Pirmoji pelėda, tuomet dar bevardė, ir buvo ta paspirtis, kuri suteikė drąsos siekti savo svajonės – kurti rankines.
Nuotrauka: Gėda pelėda archyvas
Kaip vyksta kūrybinis procesas, kas įdomiausia šioje veikloje?
Drąsiai galiu pasakyti, kad „Gėda Pelėda“ yra didelės meilės rankinėms ir kūrybai vaisius. Kūrybinis procesas prasideda nuo inspiracijos, šmėžtelėjusios idėjos galvoje. Ir tada detalė po detalės, kaip didelė dėlionė, susideda kolekcijos paveikslas. Nuostabus jausmas matyti daiktą, kuris tik dar buvo tavo eskizuose, o va dabar gatvėje sutinki juo pasipuošusią moterį. Visas procesas yra įdomus, nuo pieštuko, iki ilgų vakarojimų dirbtuvėse kuriant Pelėdas. Dievinu dienas ir naktis, kai ruošiuosi naujai kolekcijai.
Kokia „Gėda Pelėda“ kūrybos filosofija?
Savo rankines mes vadiname pelėdomis. Jos nutupia ant peties ir saugo tavo dieną. Jų oda natūrali, ji ilgaamžė, ir su laiku – jos išvaizda keičiasi, kaip ir moters, kuri ją nešioja. Ji gyvena kartu su savo šeimininke.
Nuotrauka: Gėda pelėda archyvas
Kas jus įkvėpia?
Esu svajoklė stebėtoja. Neprisimenu žmonių vardų, tačiau galiu iki smulkmenų atpasakoti matytas detales jų drabužiuose, jų mimikas, eiseną, nuo vaikystės „kolekcionuoju” keistus medžius, kurie nugula ir mano paveiksluose, keistus akmenis, kurie primena veidus, gyvūnus ar žemynus. Visa tai, kolekcijos kūrimo laikotarpiu gali būti ta kibirkštis, kuri davė idėja rankinės detalei, formai ar odos spalvai. Kartais aiškiai žinau, iš ko gimė nauja pelėda, o kartais tai daugybės jausmų ir prisiminimų vaisius, jausmas.
Kaip jaučiatės artėjant stiliaus žaidynėms?
Mano gyvenimo variklis – kūryba. Be jos aš neturiu kur pasidėti, laikas slenka lėtai ir neįdomiai. Todėl, kai nekuriu rankinių, kuriu paveikslus. Štai ir dalyvavimas ETTC man yra kūryba, dar viena priežastis dėl ko esu tokia energinga ir su šypsena nors miegu vos kelias valandas. Artėjant pasirodymo dienai jauduliukas kutena vis stipriau. Juk tiek dienų su komanda kalbėjome, tarėmės, diskutavome, tiek idėjų turime tam, kas truks vos kelias minutes.
Nuotrauka: Kristina Sereikaitė
Į miestą kviečiate išeiti kitaip. Atskleiskite keletą pasirodymo detalių.
Mūsų komandos tema – pėdsakai. Pėdsakai, kurie lieka po veiksmo, tie kuriuos paliekame mes patys vieni kitiems, mūsų aplinkoje, kokie jie lieka ant mūsų – odoje, drabužiuose, aplinkoje, mintyse… Mūsų komanda savo pasirodymu nori palikti žiūrovų širdyse jausmą, iškelti mintyse klausimus, palikti vietos interpretacijai ir įpūsti laisvės į žingsnius, jiems išėjus į gatvę.
