Nuotraukos: Lauryna Narkevičiūtė
Maisto šventė būna ne tada, kai užėjęs į gourmet parduotuvę nusiperki pikantiško skonio padažo, o tobula vakarienė visai nėra kepta antis medaus padaže. Tiksliau, gal tai atrodė skanu ir gurmaniška, kol kulinarinis loftas ČIOP ČIOP manęs nesugadino. Nesugadino gerąja prasme, leisdamas paragauti šefų gamintų užkandžių – juk prie gero yra greitai priprantama. „Auksinis ruduo“ – taip prasidėjo naujasis ČIOP ČIOP sezonas naujoje vietoje: iš Naujamiesčio pramoninių loftų išsikraustę į amo netekimo vertą vietą Žvejų gatvėje, kulinariniai alchemikai plėtėsi, prijungdami dienos pietus, jaukius vakarojimus po darbo ir daug kitų naujovių. Spalio pirmąją susirinkusiems įvairiausio plauko svečiams – nuo įvairių tautybių virtuvės šefų iki stilingų, margų profesijų kviestinių svečių – ČIOP ČIOP savininkas Ronaldas Nagrockis papasakojo, kad jau vaikystėje, lyg šaukštu per galvą trenkus, jis įsimylėjo virtuvės meną, o ČIOP ČIOP akys ir ausys Urtė Mikelevičiūtė džiaugėsi, jog nuo 2-3 žmonių jų komanda prasiplėtė iki 30-ties.
Atėjus laukiamiausiai – maisto ragavimo daliai, sužinojome apie naujus, iš skirtingų pasaulio lopinėlių į Lietuvą suvažiavusius šefus ir jų gamintus užkandžius (kiek vėliau išgirdome, jog netgi dviejų šefų kelią į Lietuvą lydėjo meilė lietuvaitėms!).
Pirmasis – jaunas ir entuziastingas Edvinas Ališauskas, baigęs Someljė mokyklą, „Le Cordon Bleu London“ bei dirbęs „IDW Esperanza Resort“, „Dinner by Heston Blumenthal“ (2 Michelin žvaigždutės) pristatė klasika tapusį užkandį, – keptą duoną su nauja variacija, t.y. grybų padažu bei serano kumpį su naminiu kavos majonezu (taip, tai dera, ir gan tobulai).
Antrasis, lietuvis šefas Jonas Jonušas pristatė pikantiško skonio rūkytų moliūgų sriubą, kaip pats juokavo, pateiktą su šiaudeliu, jog damos, pasidažiusios lūpas, galėtų elegantiškai ją išgerti. Antrasis užkandis – tapas su rūkyta lašiša ir špinatais nustebino kai kuriuos vakaro svečius, kurie, kaip minėjo, yra atsivalgę lašišos, bet ši vis tiek pakerėjusi.
Trečiasis – prancūzas šefas Marc D’Erceville, vasarą atidaręs naują mėsainių restoraną „Le Buthcer“, prieš tai dirbęs Michelin žvaigždutėmis pažymėtuose restoranuose Paryžiuje, Bretanėje bei Šveicarijoje, eksperimentavo su dažnai Azijos virtuvėje naudojamu kepimu tešloje ir saldžiu apelsinų padažu.
Paskutinysis ir ekcentriškiausiasis slovėnas Jure Glumac, ilgus metus dirbęs ir vadovavęs restoranui Liublianoje, daug keliavęs po pasaulį, o vos prieš metus atvykęs į Lietuvą, pristatė desertines vištų širdeles ir kubietiško kumpio užkandį, nes lietuviai valgo, šefo žodžiais, tik: „vištytę ir kiaulytę“.
Profilaktiškai girdint šampano kamščio pokštelėjimus, stebint dažną lietuvių dizainerio aksesuarais pasidabinusi svečią ir lydint džiazinei saksofono muzikai bei akimis palydint virš Neries skriejančius fejerverkus, supratome, jog geriausi vakarėliai vyksta ne kur kitur, o virtuvėje.
