Tada, kai žmogus, nudobęs žvėrį, užsirišo jo dantų vėrinį sau ant kaklo, gimė juvelyrika, kuri yra neatsiejama mados pasaulio dalis. Tikriausiai neįsivaizduojame naujausių kolekcijų be juvelyrikos gaminių. Kad geriau suvoktumėme, ką išgyvena kūrėjas ir kaip gimsta gražiausi jo darbai, kalbiname „Ginger Tail“ įkūrėją Laurą Šiugždinienę. Nors juvelyrikos lauke ji jaučiasi dar jauna, tačiau savo raizgytais ir unikaliais gaminiais greitu tempu užkariauja visas madisčių (ir ne tik) širdis!
Kas yra „Ginger Tail“? Kokia susikūrimo istorija?
Papuošalai ir mada mano gyvenime atsirado besilaukiant pirmojo vaiko. Iki tol buvau sėkmingai dirbanti aptarnavimo skyriaus vadovė „Siemens“ arenoje. Jau tuo metu kolegos kviesdavo ten, kur reikėdavo padėti su kūrybiniais procesais. Darbo buvo daug, tad nebuvo laiko kada pagalvoti, jog gal darau ne visai tai, ką norėčiau. Išėjusi motinystės atostogų pradėjau merdėti, vaikščiojau iš kampo į kampą iš neturėjimo ką veikti. Ir tada surezgiau pirmuosius papuošalus. Mezgiau aukso ir sidabro viela. Kuo toliau, tuo labiau apetitas tam augo. Klientų ratas didėjo. Ir verti karoliukus tapo nebeįdomu, tad pradėjau ieškoti, kur galiu gilinti žinias. Taip atsiradau pas juvelyrę Vaidą Druskytę, kuri jau keturis metus mane kantriai moko juvelyrikos paslapčių. Pernai jau rimtai susiėmiau ir įkūriau „Ginger Tail“ (liet. Ryža uodega). Kadangi iki tol vadinausi Lape (vardo ir pavardės inicialai), o tokių pavadinimų jau yra daug, ieškojau originalesnio pakaitalo ir iš lapės liko… uodega.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kiek laiko užsiimate juvelyrika?
Ketverius metus.
Tai – viena archajiškiausių amatininkystės atšakų. Kuo Jus ji žavi?
Nuo pirmos dienos dirbtuvės yra mylimiausia mano vieta. Valandų valandas galėčiau jose krapštytis. Man patinka, kad tai yra amatas, kuris glaudžiai susijęs su rūbais. Turime su kolege dar ir butiką, kuriame prekiaujame Lietuvių dizainerių drabužiais, tad žinau, kada aksesuarai groja ne paskutiniu smuiku. Puošti moteris yra didžiulis džiaugsmas!
Kokie Jūsų didžiausi pasiekimai juvelyrikoje iki šiol?
Šiais metais buvau pakviesta dalyvauti juvelyrikos parodoje Niujorke. Joje buvau pastebėta ir sulaukiau įdomių pasiūlymų. Bet didžiausias mano pasiekimas yra tai, kad grįžta klientai, kuriems jau esu dariusi papuošalų, kad jie džiaugiasi ir myli mano kūrybą.
Kiek laiko užtrunkate prie vieno savo kūrinio gamybos? Kuris apibūdinimas tiktų labiau – spontaniška bemiegė naktis ar ilgai gamintas ir išpuoselėtas šedevras?
Visaip yra buvę. Prieš dizainerio Roberto Kalinkino pavasario–vasaros kolekcijos pristatymą papuošalai gimė naktimis, buvo taip įdomu, kad net miegoti negalėjau. Esu labai jam dėkinga už galimybę susiimti ir galiausiai pagaminti pirmąją kolekciją.
Esu spontaniška ir man kartais gimsta idėja, tuomet sėdu ir darau per visą naktį. Deja, kartais būna, kad sukuri ir rezultatas nedžiugina. Juvelyrika yra amatas be galo kantriems.
Koks spalvų spektras vyrauja kūryboje ir gyvenime? Puošnus auksas ar minimalistinis sidabras?
Labai mėgstu auksą. Todėl net sidabrinius savo papuošalus auksuoju. Einu iš proto dėl neapdirbtų, įdomių akmenų. Visus galiu išpirkti, jei tik jų aptinku. Lietuvoje jų beveik nėra arba yra labai brangūs. Svajoju nuvažiuoti į Pietų Afriką ir parsivežti jų pilną kuprinę.
Kokią reikšmę Jūsų kūrybai turi miesto aplinka, žmonės ir visas jo judesys?
Be galo myliu miestą, todėl mano papuošalams tai daro be galo didelę įtaką. Mano kūryboje vyrauja dideli akmenys, aukso mezginiai, todėl ir moterį matau su jais valiūkišką, mėgstančią išsiskirti, nebijančią eksperimentuoti. Tikrą miestietę.
Ar turite mėgstamiausių juvelyrų? O galbūt kurti įkvepia tapytojai ar net skulptoriai?
Man labai patinka Zdeněk Vacek and Daniel Pošta, įkūrę prekinį ženklą „ZORYA“, Sarah Brown, Paul Beelenir, dar nemažai kitų. Pasaulyje tiek nuostabių talentų, galva sukasi matant juos. Iš lietuvių mano svajonė būtų ranką paspausti Alex Šepkui. Už pasiekimus, už talentą, už tai, kad parodė, jog ribų nėra. Žaviuosi Jurga Lago bei „Dorė“ juvelyrais už tai, kad juvelyrikoje nepamiršta mados ir stilingo pateikimo.
Kokie Jūsų artimiausi planai juvelyrikoje ir mados pasaulyje?
Gilinti savo žinias bei rasti daugiau laiko kūrybinių procesų įgyvendinimui.
Kur skaitytojai gali įsigyti Jūsų kūrinių ir apie juos sužinoti daugiau?
Šiuo metu mano darbais prekiauja „Decolte“ butikas Vilniaus senamiestyje. Tačiau jau neilgai trukus juos bus galima įsigyti ir internetinėje parduotuvėje.
Kaip manote, kokia yra mados ir juvelyrikos sąsaja?
Glaudi. Didžiausia lietuvių juvelyrų problema yra ta, kad mada jie nelabai domisi. Jie yra nuostabūs meistrai, gali padaryti įspūdingus papuošalus, tačiau pralaimi kovą su mada ir marketingą gerai išmanančiais verslininkais. Yra tik labai nedaug moterų, kurios nori išskirtinio, vienetinio, savo pačios sugalvoto ar menininko sukurto papuošalo, dažniausiai gerai ir tikslingai nukreipta marketingo kampanija papuošia pusę miesto vienodais pakabukais, nes jie yra to meto mados šauksmas. Noriu būti suprasta teisingai, tad iškart sakau – tai nėra blogai, tiesiog aiškiai įrodo, kad juvelyrai turėtų žiūrėti plačiau ir naudotis visomis šiuolaikinėmis priemonėmis bei domėtis mados tendencijomis.
Juvelyras – menininkas ar amatininkas?
Labai geras užrašas yra ant ŠMC sienos: „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“. Vieno atsakymo nėra ir turbūt niekada nebus.
Dėkojame už pokalbį ir linkime Laurai, „Ginger Tail“ įkūrėjai, ir toliau mus stebinti savo raizgytais ir širdžiai mielais juvelyriniais dirbiniais.
Koks įdomus juvelyrikos gimimas. 🙂 Ir tikrai taip, juvelyrika dabar yra neatsiejama mados pasaulio dalis.