Nuotraukos: Aleksandro Vasiljevo archyvas.
Lietuvos dailės muziejus lapkričio 10 d., antradienį, 18 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro parodą „KVIETIMAS Į POKYLĮ. 1915–2015“, kurioje rodoma 100 gražiausių vakarinių suknelių iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (veiks iki 2016 m. gegužės 10 d.). Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Įėjimas tik su kvietimais.
Pasak Aleksandro Vasiljevo, „kas gali būti romantiškiau ir ko galima trokšti labiau už kvietimą į pokylį? Čia susilieja muzika ir šokis, kvepalų aromatas ir akių spindesys, taftos šnaresys ir blizgučių mirgėjimas, tiulio migla ir įmantrūs nėrinių piešiniai. Per pastarąjį amžių šimtai dizainerių ir siuvėjų bandė patenkinti išrankiausių klienčių skonį, kurdami šį neprilygstamą aukštosios mados drabužį – vakarinę suknelę, kuri visuomet žavėjo ir žavės žiūrovą, – juk ji yra tikras moteriškos laimės įsikūnijimas ir simbolis.“
Pokylių tradicija susiformavo dar viduramžiais, kai Italijos, Prancūzijos ir Anglijos dvaruose buvo pradėtos rengti puotos, lydimos muzikos ir šokių. XX a. pradžioje madingas tampa argentinietiškas tango, vėliau – braziliškas tango, kvikstepas ir fokstrotas. Po Pirmojo pasaulinio karo pobūviai iš pompastiškų iškilmių salių persikėlė į šokių ir naktinių klubų sales, kurias užliejo amerikietiško džiazo garsai. Art deco mada tiesiogiai atspindėjo moterų emancipaciją. Šiuo laikotarpiu madingos biseriu, stiklo karoliukais ir blizgučiais siuvinėtos muslino suknelės, prie kurių avimi gerai koją apgulantys bateliai su dirželiais, kad būtų patogu šokti tuomet į madą atėjusį čarlstoną.
XX a. 3 deš. pab.–4 deš. pradžioje vakariniame vyrų garderobe atsiranda smokingas, moterų aprangoje taip pat įvyksta pokyčių – vakarinės suknelės pailginamos iki grindų, sugrįžta natūrali juosmens linija. Tuo metu išgarsėja vakarinių suknelių kūrėjos dizainerės Elsa Schiaparelli, Gabrielle Chanel, Madeleine Vionnet. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pokylių sumažėjo, bet jie vis dar buvo rengiami. Šiuo laikotarpiu mados pasaulyje dažnai tariami dizainerių Maggy Rouff, Lucieno Lelongo, Cristobalio Balenciagos, Jeanne Lanvin, o kiek vėliau Paryžiuje – Christiano Dioro ir Pierre‘o Balmaino vardai. Niujorke tuo metu šlovės spinduliuose maudėsi neprilygstamoji Valentina – iš Kijevo kilusi amerikiečių dizainerė Valentina Sanina-Schlee. Karo pabaiga ir kareivių demobilizacija atgaivino pokylių sales. 1947 m. Dioras moterims pasiūlė viliojantį New Look įvaizdį, jo sukurti platūs tiulio sijonai buvo tartum tyčia siūti pokyliams. Šeštame dešimtmetyje pamėgtos itin prabangios, įspūdingos vakarinės suknelės – labai moteriško silueto, pasiūtos iš švelnių, šiltų spalvų audinių.
Revoliucingame septintame dešimtmetyje jaunimas susidomi kosmoso tema ir su ja susijusia aprangos stilistika, naujais šokiais – tvistu ir šeiku. Be to, populiarumo aukštumas pasiekia mini sijonai. Įsigalėjus naujam gyvenimo būdui, pokylių žavesys blėso, jų rengiama vis mažiau. Sparčiai ima populiarėti iškilmingos ceremonijos ant raudonojo kilimo – Kanų kino festivalio apdovanojimų iškilmės, „Oskarų“ teikimo ceremonija Holivude ar „Cezario“ kino premijų teikimas Paryžiuje. Taigi senosios pokylių suknelės palaipsniui ima virsti moderniomis, bet ne mažiau įspūdingomis iškilmingų ceremonijų suknelėmis.
Vakarinių retro stiliaus drabužių sugrįžimas aštuntame dešimtmetyje siejamas su Yves Saint Laurent‘o vardu, tuo metu atsiradęs naujas – disko stilius pasiūlo ne tik naujus muzikinius motyvus, bet ir sužadina norą išsiskirti, sužibėti. XX a. 8 deš. pab.–9 deš. pradžios suknelės, nusėtos blizgučiais ir biseriu, buvo paskutinįkart šiame šimtmetyje buržuazinėms vertybėms atiduota duoklė.
XX a. pabaigoje į madą ateina ekologija, minimalizmas, o kiek vėliau – maksimalizmas. Šiuo laikotarpiu prabangių vakarinių drabužių kūrėjų pasaulyje garsėja Oscaras de la Renta, John Galliano, Alexanderis McQueenas, Vivienne Westwood, Karlas Lagerfeldt‘as ir kiti. Dėl blėstančio susidomėjimo iškilmingais pokyliais į didžiąją madą atėjusi krizė, pinigingų klientų stoka dizainerius paskatino gerokai supaprastinti vakarinių suknelių asortimentą ir kurti pramonines kolekcijas (prêt-à-porter). Tačiau jaunieji mados kūrėjai nenuleido rankų, jie viliasi, kad aukštosios mados klestėjimo laikotarpis sugrįš, ir kuria prašmatnias sukneles, kurių dauguma eksponuojamos naujoje parodoje, surengtoje Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.
