Asmeninio archyvo nuotraukos.
Nuo jos kūrybos per kūną eina šiurpuliai, o mistiškos, persmelktos pasakų motyvais ir aukštąja mada nuotraukos ją kaipmat išskiria iš kitų fotografų. Kiekvienas kadras – tarsi pasaka: jos modeliai virsta karalienėm, pelenėm, undinėm, o skirtingos vietos atskleidžia vis naują istoriją.
Ekaterina Belinskaya gimė Maskvoje 1988 metų vasarį. Studijuodama universitete atsitiktinai atrado savo kūrybingąją asmenybės pusę. Šiandien ji ne tik specializuojasi kaip mados ir portreto fotografė, bet ir pati kuria drabužius bei aksesuarus fotosesijoms, taip pat dirba su kitais dizaineriais, stilistais ir visažistais. Mergina, kurios darbus įkvėpė Tim Walker, Helmut Newton ir Anton Corbijn, specialiai SwO pasakoja apie savo kūrybą.
Ekaterina, papasakok, kaip viskas prasidėjo? Kaip fotoparatas atsidūrė tavo rankose ir gimė pirmieji kadrai?
Pirmąją kamerą mokyklos baigimo proga man padovanojo tėvai. Tai buvo net ne veidrodinė kamera, o keturių megapikselių Olympus skaitmeninis fotoaparatas. Man patiko fotografuoti draugus, peizažus. Kartą draugė paprašė sukurti jai juodai baltą portretą. Fotosesiją darėm pas ją namie, aš padariau jai makiažą, šukuoseną, sustačiau apšvietimą iš stalinių lempų, – nusijuokia Ekaterina. – Taip viskas ir prasidėjo. Susidomėjusi ėmiau analizuoti fotografijos meistrų darbus, mokiausi suprasti šviesą ir techninius fotografijos aspektus. Iki šiol jaučiu šilumą viduje, prisimindama tuos pirmuosius savo žingsnelius, kada aš fotosesijoms kūriau ir rūbus, ir įvaizdžius. Mokiausi eksperimentuoti. Bet ir dabar nesustoju, stengiuosi nuolat išbandyti vis kažką naujo.
Kaip save apibūdintum kaip menininkę? Kokios charakteristikos, stiliai, įvaizdžiai tau artimi?
Man labai artima dekadanso sąvoka, gotikinė architektūra, organinė muzika. Visa tai man patiko nuo pat vaikystės ir lengvai yra įskaitoma mano darbuose. Savo meniniuose projektuose aš stengiuosi sukurti paslaptingą, mistinį pasaulį, į kurį norisi pasinerti ir jį išanalizuoti. Kuriu pasakas, – truputį gąsdinančias, tačiau gražias.
Iš kur semiesi įkvėpimo savo darbams?
Gyvenimas – tai įkvėpimas. Tai žmonės, garsai, filmai, muzika, kostiumai, naujos vietos, pažintys. Viskas gali tarnauti kaip įkvėpimo šaltinis, svarbiausia – būti atviram kiekvienai naujai patirčiai.
Kokia fotosesija tau įsiminė geriausiai ir kodėl?
Kiekvienas projektas savotiškai unikalus ir įdomus, į kiekvieną darbą aš ir mano komanda įdedam dalelę savo sielos. Vienas ryškiausių mano projektų, žinoma, yra bendradarbiavimas su dizainere Alisa Gagarina, kuris prasidėjo nuo fotosesijos „Degė žvakė“. Modelis dėvėjo švarką su – taip – iš tiesų degančiom žvakėm. Viena sudėtingiausių buvo fotosesija po vandeniu, bent jau dėl to, kad tai buvo pirmoji tokia mano patirtis. Fotosesija vyko neįprastoje aplinkoje, bet su nuostabia komanda ir jūra iki kelių!
Taip pat galiu išskirti darbus, gimusius dirbant kartu su dizainere Marija Daranova. 2012 metais mes sukūrėme fotosesiją su gyvais drugeliais ir suknele iš laikraščių. Tą dieną aš pasinėriau į video pasaulį. Dabar kiekvieną fotosesiją stengiuosi ir filmuoti, kad po to galėčiau sukurti „video nuotaiką“, kuri praplečia nuotraukų ribas ir leidžia žiūrovui pasinerti į proceso atmosferą. Ir, žinoma, negaliu nepaminėti fotosesijos mylimiausiai grupei Roxette – tai nepamirštama patirtis ir daug daug šviesių akimirkų.
Kokia tavo gyvenimo filosofija?
Klausyk savo širdies.
Kokie tavo artimiausi ateities planai?
Toliau tęsti tai, ką darau dabar. Fotografuoti, filmuoti, tobulėti toliau. Stebinti.
Ko palinkėtum kitiems kūrėjams?
Eksperimentuoti! Nesustoti ir tobulėti, plėsti požiūrį ir užsiimti mėgstama veikla.
Ačiū, tau Ekaterina ir sėkmės kūryboje!
Fotografės autoportretas (Dešinėje)
Daugiau Ekaterinos darbų:
