Nuotraukos – Ramunės Tumasonytės asmeninis archyvas
Susidomėjimas skaitmeniniu pasauliu ir jo teikiamomis paslaugomis „IF_Agency“ kompanijos įkūrėjai Ramunei Tumasonytei buvo aktualus nuo jaunų dienų. Ramunė daugumai tikriausiai pažįstama ir dėl savo tinklaraščio, kuriame ji dalijasi įvairiais patarimais, temomis, apimančiomis technologijas bei modernųjį mąstymą. Veiklos Ramunei netrūksta ir ji mielai dalijasi savo patirtimi su studentais bei tais, kuriuos domina skaitmeninės rinkodaros sritis. Ši daugeliui dar ir šiandien skamba gana paslaptingai. Ramunė papasakojo, kaip ji dar studijuodama suprato, jog ši sritis yra būtent jai, ir kas slypi už mistika apipinto pasaulio.
Ramune, peržiūrėjus visas tavo veiklas netgi kyla klausimas, kaip tu viską spėji. Ar galėtum papasakoti, kaip viskas prasidėjo ir kaip susidomėjai skaitmenine rinkodara?
Kompiuterija ir viskas, kas susiję su internetu, nuo vaikystės man buvo pristatyta kaip ateities dalykas, visada atrodė didelė, sudėtinga ir paslaptinga sritis. Manau, tai nuo ankstyvų dienų man kėlė didelį susidomėjimą ir žavesį, lyg žmonės, dirbantys šioje srityje gali numatyti ateitį. Nuostabu, kad mano tėvai niekada neribojo man priėjimo prie šių įrankių ir atvirkščiai, skatino pažinti galimybes kuo anksčiau.
Baigiant mokyklą nusprendžiau išvykti studijuoti mados rinkodaros Danijoje. Studijuojant ir savanoriavau – tuo metu žvelgiant į kursiokus bei kolegas pastebėjau, kad turiu daugiau įgūdžių administruojant interneto svetaines ar komunikuojant ką tik išpopuliarėjusiame „Facebook“. Komunikacija internete man buvo labai įdomi ir tikrai daug laiko skirdavau analizuoti žmonių elgesį, išbandyti skirtingas platformas. Buvo laikas, kai registruodavausi kiekviename naujai atsiradusiame portale – buvo įdomu suprasti, ką kur galima veikti ir kur buriasi skirtingų pomėgių turintys žmonės.
Baigusi studijas grįžau į Vilnių, gavau pasiūlymą dirbti projektų vadove skaitmeninės komunikacijos agentūroje „Ad Fingers“ ir klausimų dėl specializacijos tiesiog neliko. Pradėjusi dirbti atradau savo stipriąsias puses ir pamačiau akivaizdžius skaitmeninės reklamos pranašumus.
Savo tinklalapyje www.ramunetumasonyte.eu daliniesi mintimis apie madą, technologijas ir karjeros keliones. Įkvepi kitus domėtis naujausiomis tendencijomis, kurios supa mūsų gyvenimą ir atrasti vis naujus jo atspalvius. Neabejotinai motyvuoji savo skaitytojus. Kaip gimė mintis įkurti savo tinklaraštį ir kaip susiformavo idėja dalintis būtent šiomis temomis?
Daug metų, nuo 2008-ųjų, kūriau turinį ne sau, ne savo vardu, o daugybės prekinių ženklų, su kuriais dirbau, tonu. Galiausiai suguldyti savo patirtį ir pasakoti plačiau ir daugiau mane paskatino „Instagram“ sekėjai ir reklamos užsakovai. Kai šią vasarą jų pasiekiau jau 30 tūkstančių, natūraliai išaugo poreikis turėti vietą, kur galėčiau sistemizuoti, kategorizuoti ir plačiau apžvelgti savo „Instagram“ įrašus – ne viskas telpa į vieną nuotrauką per dieną. Taip pat, tai kaip pridėtinę vertę matė reklamos užsakovai, nuolat klausdami, ar aš neturiu blogo. Taip pat pradėjau gauti pasikartojančių klausimų apie savo darbus, projektus, mados ar startuolių rinką – blogas pasirodė patogi forma į juos pradėti po truputį atsakinėti.
Manau, apie karjerą ir profesinę strategiją, tobulėjimą apskritai labai mažai kalbama. Ypač, jei tai susiję su technologijų sritimi. Ji iš šalies dar vis apipinta paslaptingumu ir sudėtingumu. Norėčiau šiomis temomis ir pati kalbėti žymiai daugiau. Tačiau šiuo metu dažniau asmeniškai mentoriauju ir konsultuoju studentus, nes daug kas vis tik labai priklauso nuo konkretaus žmogaus prioritetų, svajonių, įgūdžių. Iš dalies galbūt jaučiuosi dar kiek nedrąsiai pristatydama apibendrintus patarimus, nors darbinės patirties turiu jau 12 metų, man vos 27-eri. Tikiu, kad mano pačios karjera dar nepasiekė viršūnės ir anksti dalintis auksiniais receptais. Natūraliausia ir naudingiausia man atrodo diena iš dienos atverti duris į savo pačios kelionę šiame procese.
Kas tavo manymu yra svarbiausia kuriant tinklaraštį ir dirbant ties skaitmenine rinkodara? Tai gana nauja sfera, apie kurią dar daugelis nelabai yra girdėję.
Labai svarbu žinoti, kam ir kodėl tinklaraštis bus reikalingas. Net jei tai lengva dienoraščio forma sau pačiam – visi atsakymai yra tinkami. Tikslas gali būti ir tiesiog MOKYTIS – išmokti rašyti, išvystyti įprotį fiksuoti savo mintis, įspūdžius ar tyrinėti dalykus.
Norintiems pasiekti populiarumo, išaugti į interneto sensaciją, kuri gyvena iš tinklaraščio rašymo, sakau statistiką – vidutinis laikas, per kurį tinklaraštininkas pradeda generuoti pajamas yra 2,5 metai ir kiekvieną savaitę tam vidutiniškai skiria 20–40 valandų darbo. Ne visi yra pasiruošę dvejus metus kasdien dirbti po 3–5 valandas, kol pasieks savo tikslą. Ne visi ir mano, kad tai verta pastangų investicija. Tačiau svarbu žinoti sėkmės kainą, nes ją reikia sumokėti gerokai į priekį.
Skaitmeninė rinkodara yra iš esmės identiteto kūrimas internete ir santykio su kitais žmonėmis užmezgimas. Tai – bendravimas, tik interneto erdvėje, per tekstą, video, nuotraukas, tiesiogines transliacijas, reaguojant ir komentuojant. Bendrauti iš esmės mums visiems nėra sudėtinga, mes intuityviai tai mokame. Tačiau internete nematome tiesioginių žmonių reakcijų, turime ribotas galimybes gauti grįžtamąjį ryšį ir neretai informacija yra nuskaitoma interpretuojant, kontekste. Šios srities menas – sugebėti komunikuoti sklandžiai, taip, kad skirtingi žmonės nuskaitytų tavo žinutę būtent taip, kaip reikia.
Esi taip pat ir kompanijos „IF_Agency“ įkūrėja. Ar galėtum papasakoti apie savo kompanijos veiklą, kaip pakito pati koncepcija, koks buvo pagrindinis motyvas, kuris padrąsino ją įkurti?
„IF_Agency“ – natūraliai atsiskyrė nuo 2013-aisiais su kolege Rūta įkurtos Baltijos šalių blogerių agentūros „Industry_Files“, nes norėjau teikti susijusią, bet labai aiškiai apibrėžtą ir specifinę paslaugą. Per paskutiniuosius metus pastebėjau, kad agentūros, dirbančios su socialiniais tinklais dažnai gali pasiūlyti tik labai grubų ir ribotą tradicinės reklamos pritaikymą internete ar paskyrų administravimą. Tokių, kurios kurtų realų turinį, skirtą internetui ir socialinei medijai, rūpintųsi skaitmeniniais viešaisiais ryšiais yra kelios, bet, mano nuomone, tikrai neužtektinai.
Taip pat įgijusi patirties tarptautiniame startuolyje įvertinau, kad ant rankų pirštų galima suskaičiuoti skaitmeninės komunikacijos specialistus Lietuvoje, kurie turi masinio augimo (angl. growth hacking) žinių. O tai – labai naudingos ir efektyvios rinkodaros strategijos elektronine komercija užsiimančioms ir savo klientus užsienyje siekiančioms rasti įmonėms.
Trečias aspektas – mados ir laisvalaikio industrija yra kiek specifinė. Būtent joje dažnai reikalingi tiek analitika ir vartotojų elgsena paremti sprendimai, tiek viešųjų ryšių elementai (ypač premium prekėms, kurios teikia vertę kurdamos savo įvaizdį).
Pagrindinis motyvas susikoncentruoti į šią veiklą – iš esmės noras išnaudoti savo patirtį ir rinkoje esantį potencialą.
Koks jausmas ir kokios mintys apima, kai supranti, kad būdama savo kompanijos įkūrėja motyvuoji kitus siekti asmeninių karjeros tikslų?
Iš tiesų nuoširdžiai tikiu, kad žmogus save motyvuoja pats. Gera išgirsti palaikymo žodžius, smagu, kai man rašo studentės ir klausia patarimo. Bet taip pat suprantu, kad žmogus klausdamas kartais lyg ir nori nusimesti dalį atsakomybės – tikisi, kad tu nukreipsi tinkama linkme, priimsi sprendimą už jį. Anksčiau nelabai atkreipdavau į tai dėmesį, bet dabar labai atsargiai atsakinėju.
Savo karjeros tikslus pirmiausia reikia turėti įsivardinus. Tai sunkiausia dalis, bet visada geriau turėti tikslą ir jį koreguoti pakeliui, nei jo apskritai neturėti. Nenusprendusi, kuo nori būti, nežinosi, kokias savybes ir įgūdžius reikia lavinti.
Dar labai svarbu įgavus kažkokios patirties ir nusprendus keisti sritį (kas šiais laikais visiškai normalu), neišmesti savo galvoje sukaupto kapitalo – manau, kad greičiau karjeros prasme auga būtent tie profesionalai, kurie sugeba apjungti kelias sritis, rasti, kaip jos papildo viena kitą. Visa tai gali įžvelgti tik turėdamas skirtingų patirčių.
Dalyvauji projektuose, įvairiuose pristatymuose, konferencijose. Viena iš jų buvo apie freelancerio darbą. Kokios tavo mintys apie šią gana įvairiapusiškai vertinamą specialybę? Kaip nusprendei pati tokia būti?
Niekada sąmoningai nepriėmiau sprendimo freelancinti. Vos baigusi studijas greta pagrindinio darbo kartas nuo karto padėdavau žmonėms ir įmonėms, kurios į mane kreipdavosi dėl vienkartinių darbų, prašydavo pakonsultuoti. Iš dalies dėl to, kad tokių užklausų kiekis per metus vis didėjo, ir priėmiau sprendimą įkurti agentūrą.
Savarankiškas darbas vienus gąsdina, kitus išlaisvina. Manau, kad mūsų visuomenės darbo įpročiai, kultūra keičiasi ir freelancerių neabejotinai vis daugės. Pirmiausia – tai asmeninė atsakomybė už sukurtą vertę ir visiškai sąžiningas užmokestis už tai. Nėra tarpininko, nėra už ko slėptis ir nėra ant ko pykti. Kiekvienam specialistui sveika save pasitikrinti rinkoje – savarankiškai atlikti vieną ar kitą projektą. Tai skatina tobulėti.
Tinklalapyje mini, kad kompanija jau yra įgyvendinusi projektų su 34 partneriais. Kuris iš projektų labiausiai įsiminė ir suteikė nemažai patirties ateities darbams?
Kiekviena komanda ar specialistas turi tam tikrų savo stipriųjų pusių, dėl to man patinka dirbti su žmonėmis, kai jie be proto mėgaujasi savo darbo dalimi ir daro tai gerai. Visada daugiausia žavesio turi kitas, naujas, ateinantis projektas. Tai labai žmogiška.
Tikrai įkvepiantis buvo darbas su tarptautiniais prekiniais ženklais „Martini“ ir „Baldinini“. Technologiškai drąsiame projekte – „Loftas Fest’13“ bendradarbiaujant su menų fabriku „Loftas“, parodytos interaktyvios projekcijos, kurioms sukurti ir įgyvendinti specialiai kvietėme specialistus iš Vokietijos. Daug naujų patirčių atnešė darbas kalėdiniame projekte tarptautiniam drabužių prekiniam ženklui „New Yorker“, kur darbavomės su „Virtuvės mitų griovėjais“. Man asmeniškai teko likus kelioms savaitėms iki dovanų išsiuntimo pasaulinio tinklo „New Yorker“ darbuotojams gaminti kvapnias kalėdines žvakes, kurios derėtų prie „VMG“ ruoštų rankų darbo saldumynų ir visos „New Yorker“ vizualikos. Daug sužinojau apie sojų žvakių gamybą!
Iš kur semiesi įkvėpimo, motyvacijos savo projektams ir kaip viską spėji, kai turi tiek veiklos?
Netiesa, kad viską spėju. Manau, kad mes visi labai aktyviai gyvename ir turime daug patirčių. Aš pati sau turiu įsipareigojimą jomis dalintis, jas rodyti – kasdien komunikuoju „Instagram“, dažniau nei kiti naudoju ir kitas priemones. Tai – mano darbo dalis. Neaukštinu užimtumo – pradėdama savo karjerą pažadėjau sau, kad niekada nedirbsiu viršvalandžių, nes mano akyse tai neprofesionalumo ženklas, nesugebėjimas valdyti savo laiko. Negerai atimti laisvalaikį iš savęs, žmogus ir specialistas turi tobulėti tolygiai tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse.
Tiesa, labai mėgstu televizijos serialus, laidas, bet vertinu tai kaip prarastą laiką, todėl per metus įpratau juos žiūrėti fone, dirbant – dabar kartais be jų negaliu susikaupti. Mano darbas – gan dinamiškas, aš retai atsisėdu prie vienos užduoties ilgiau nei 10-čiai ar 20-čiai minučių, todėl geriau jaučiu ritmą, kai aplink mane aktyviai keičiasi gyvenimas. Kartais dirbu kavinėse mieste – man patinka stebėti žmones, grįžtu su krūva idėjų.
Įkvėpimo nelaukiu, bet klausau savo emocinės būklės – tam tikru laiku esu nusiteikusi tam tikroms užduotims, nesistengiu su savimi kovoti ir prisiversti daryti kažką, kam nesu atsidavusi. Kadangi mano darbų sąrašas visada turi alternatyvių pasirinkimų, jei nepavyksta darbuotis ties vienu, greitai imuosi kito. Svarbiausia, neužtrukti prie vieno darbo ilgai, jei matai, kad neatlieki jo efektyviai gerai ir efektyviai greitai.
Daliniesi savo patirtimi ir žiniomis su studentais. Ką patartum tiems, kurie planuoja rinktis skaitmeninės rinkodaros, reklamos, socialinės medijos studijas ar netgi savo kompanijos įkūrimą?
Planuoti labai svarbu. Kaip ir pradėti nuo mažų žingsnių. Nuo paprasčiausių dalykų. Svarbu mokytis praktiškai – savanoriauti, dirbti nemokamai. Tiesiog per maksimaliai trumpą laiką patirti kuo daugiau skirtingų dalykų – dirbti su skirtingomis komandomis, skirtingose industrijose, atlikti vis kitas užduotis. Visa ta patirtis nenueis veltui.
Skaitmeninė rinkodara ir reklama iš pažiūros vien tik kūrybinis procesas, tačiau didelė darbo dalis – analizė, skaičiai, tyrinėjimas, bendravimas su klientais ir bandymas visa tai interpretuoti, apjungti tendencijose, segmentuose, sisteminant. Man – tai neapsakomai įdomu. Šios sritys iš tiesų išsiskiria į daugybę specialybių, kur vienose – labiau dirbama su analitika, technologija, kitose – su vizualika, kūrybine idėja ir strategija.
Svajojantiems apie savo kompaniją – pirmyn. Pradėčiau nuo savarankiško – freelance – darbo, jei puikiai sekasi atsakyti už save, gali samdyti ir kitus žmones, mokytis pajausti atsakomybę ir už juos.
Kas yra sunkiausia dirbant šioje srityje?
Sunku kaip ir bet kurioje srityje – neužmigti ant laurų, nuolat mokytis, nepasitenkinti patogia ir saugia darbo vieta. Manau, pastovumo siekis – didžiausias visų priešas. Viso kito išmokstama.
Ne paslaptis, kad „Instagram“ šiandien dauguma žmonių naudoja ir darbo atžvilgiu, reklamos tikslais, nes tai padeda susirasti reikiamų kontaktų, praverčia besidomintiems naujausiomis tendencijomis. Peržiūrėjus tavo paskyrą galima pamatyti, kad „Instagram“ yra neatsiejama tavo profesijos dalis. Kokias istorijas pasakoja tavo paskyra?
Taip, iš tiesų prieš dvejus metus aktyviai pradėjau vystyti savo „Instagram“ paskyrą. Iki tol ja naudojausi mėgėjiškai, nusprendusi dar daugiau išmokti pradėjau testuoti skirtingas strategijas, turinį, formatus, laikus, temas. Iki šiol viską, ką rekomenduoju klientams, esu išbandžiusi savo paskyroje. Tai yra mano, kaip specialisto, ir mano asmenybės sintezė. Mano klientai vis dažniau mane suranda būtent čia ir, be abejonės, vieniems mano asmenybė gali patikti, kiti sakytų, jog nereiktų tiek asmeniškumų rodyti, tačiau aš pastebiu, kad pas mane ateina žmonės, kurie supranta mano vertybes ir dirbti su tokiais daug paprasčiau. Taip pat jie labiau linkę manimi pasitikėti – tam tikra prasme turiu viešą atsakomybę.
Kokių veiklų jau esi suplanavusi ateičiai?
Profesinėje srityje artimiausius keletą metų noriu auginti šaunią komandą. Projektų kiekių nesu apsibrėžusi, tačiau norėčiau įgyvendinti daugiau integruotų reklamos kampanijų įtraukiant skaitmeninius menininkus – animacija, video, robotika, muzika. Dar labai daug priemonių nepanaudota.
2017-aisiais tikiuosi bent 3 kartus nukeliauti į vietas, kuriose nesu buvusi, ir daryti visko mažiau, bet geriau!
