Kadras iš filmo ©
Jaudinančioje film-noir žanrą primenančioje dokumentikoje „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ režisierius Frédéric Tcheng atkuria daugiasluoksnį legenda tapusio Amerikos dizainerio Halstono portretą. Intriguojanti šlovės ir nuosmukio istorija atkeliauja į Lietuvos kino teatrus, o nekantriausieji filmą galės išvysti išankstinėje premjeroje rugsėjo 9 d. kino teatre Forum Cinemas Vingis.
Įspūdingą kino juostą pristatys filmo ambasadorius Lietuvoje, mados analitikas, edukacinio projekto „Suprasti madą“ ir mados tinklaraščio „Bomberis“ įkūrėjas Arnoldas Remeika. Mados pramonę pažįstantis ne iš nuogirdų, o tiesiogiai susidūręs su mados industrijos užkulisiais A. Remeika, sako, kad per daug nesvarstęs sutiko papasakoti Lietuvos auditorijai išskirtinę Hastono istoriją, juk ji puikiai iliustruoja tai, ko žmonės dažnai nesupranta apie mados pramonę.
Nuotrauka – Vaidas Jokubauskas © Arnoldas Remeika
Pokyčius inspiruojantis vizionierius
Filme pasakojama dizainerio Halstono, kuris Amerikos madą įrašė į viso pasaulio mados žemėlapį, istorija. Nuo Jacqueline Kennedy skrybėlaitės iki mados pasaulio viršūnės 8 dešimtmetyje, kai Versalio Royal Operoje metė iššūkį prabangiai ir rafinuotai Paryžiaus scenai. „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ režisierius F. Tcheng atkuria Halstono portretą, įpindamas tiek homofobijos atgarsius, tiek hedonistiško gyvenimo spindesį, tiek kūrybos susidūrimą su komercija, kai dizaineris pardavė ne tik savo vardą, bet ir sielą. „Nuo klasės iki masės“ taip trumpai galima apibūdinti šios ryškios legendos gyvenimą.
Halstono ambicijos ir užmojai, darbo principai tuo laikmečiu buvo ryškūs, iššaukiantys ir tikrai ne visiems mados industrijos atstovams suprantami ir priimtini. Jis panoro aprengti visą Ameriką.
Kadras iš filmo ©
„Manau, kad mada yra visiems, ir nors skamba idealistiškai, Halstono noras aprengti kiekvieną amerikietį man ir dabar atrodo teisingas. Reikia suprasti, kad Halstonas gyveno lūžio epochoje: iki jo mada buvo prieinama tik išrinktiesiems, o ir jis pats savo karjerą pradėjo kaip aukštuomenės skrybėlininkas, o po jo mada ėmė laisvėti, taisyklės keitėsi, mada tapo prieinama didesnei visuomenės daliai. Šiandien tai normalu, o tuo metu buvo visiška naujovė. Tai buvo išties dramatiški lūžio laikai. Juk iki Halstono į mados šou net neįleisdavo nekilmingų, pavyzdžiui, aktorių, o jis pirmojoje eilėje pasodino Elizabeth Taylor ir Sophią Loren. Bet kurti tokiomis aplinkybėmis sugebėjo tik tikri vizionieriai. Kaip ir visada, vizionierius, kuris pralaužia ledus, turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, kurios būna ne visada palankios“, – įspūdžiais apie filme pasakojamą istoriją dalinosi Arnoldas Remeika.
Apie sėkmę mados pasaulyje, ambicijas ir nuopuolius A. Remeika galėtų papasakoti daug, vis tik pabrėžia vieną, kad sėkmė mados versle yra labai keblus dalykas – vieną dieną esi aukštumoje, kitą – jau nuopuolyje.
Vieno žmogaus įspūdinga istorija pasakoja apie visą laikmetį
Dokumentinis filmas apie Halstoną – tai ne tik asmenybės istorija, bet ir laikmečio atspindys, praplečiantis bendrą epochos vaizdą ir suvokimą, kokią įtaką tai padarė šiandienos tendencijoms. Veiksmas vyko disko eroje – revoliucingame ir jautriame laikmetyje dėl daugybės priežasčių: rasizmo, homofobijos, besaikio narkotikų vartojimo, seksualinės revoliucijos ir kitų pokyčių, vykusių JAV ir paveikusių visą pasaulį.
„Tai išties buvo didžiulių permainų metas, ir gyventi tokiais laikais yra ir palaiminimas, ir prakeiksmas. Permainų poreikis kunkuliavo visame pasaulyje, o Amerikai, kurioje vienu metu išsilaisvino net kelios iki šiol priespaudoje buvusios visuomenės grupės – moterys, homoseksualai, juodaodžiai ir vyko kiti pokyčiai – reikėjo naujos uniformos, ir ja tapo Halstono minimalistinis prašmatnumas („chic’as“), saikingas glamūras, kuris buvo prieinamas ir suprantamas visiems. Juk Halstonas tikėjo, kad gali aprengti visą Ameriką. Neabejoju, kad Halstonas tapo inspiracija vėliau kūrusiems Amerikos dizaineriams – pavyzdžiui, Tomui Fordui, Carolinai Herrerai ir kt.“, – apie filme vaizduojamo laikmečio virsmą pasakojo A. Remeika.
Nuotrauka – DUSTIN PITTMAN © Halstonas
Režisieriaus Frédéric Tcheng dokumentiniame filme apie Halstoną kuria kompleksišką, daugiasluoksnį vaizdą apie tuometinę mados industriją, vyravusias aktualijas ir tendencijas.
Pasak Arnoldo, pažinti žmogų vien iš dokumentinio filmo, kai visa istorija konstruojama iš amžininkų pasakojimų ir likusių archyvų nuotrupų, kažin ar įmanoma. „Manau, režisieriaus siekis buvo per vieno žmogaus įspūdingą karjerą ir asmeninę istoriją papasakoti apie visą laikotarpį – kokie buvo tie lūžio laikai Amerikoje ir kaip tai sudarė palankias sąlygas atsirasti tokiems kūrėjams kaip Halstonas. Galbūt filme galima atpažinti ir pamokslo gaidas – būkite atsargūs su savo ambicijomis, jos gali jus pražudyti. Ne veltui filmo pradžioje skamba Elvio dainos eilutės „Fame and fortune, how empty they can be“, bet didaktinio tono išvengta. Man Halstono istorija artima, nes filme pamačiau ne idealą, o žmogų – juk žmogiška norėti save realizuoti, žmogiška siekti vis daugiau, žmogiška mėgautis savo pasiekimais ir dėmesiu, žmogiška užmigti ant laurų ir perlenkti lazdą, žmogiška klysti, patirti nuopuolį, bandyti atsitiesti, neatsitiesti, susitaikyti su likimu“, – apie filmą pasakojo Arnoldas.
Filmas „Halstonas: šlovės ir nuopuolio istorija“ Lietuvos kino teatruose nuo rugsėjo 13 d.
