Nuotraukos – Jack White asmeninio archyvo ©
„Kiečiausia, keisčiausia ir protingiausia mūsų laikų roko žvaigždė“, – apie amerikietį Jacką White‘ą rašo „The New York Times“. Sunku patikėti, bet į jo šių metų pasaulines gastroles įtrauktas ir Vilnius.
Muzikos agentūra „8 Days A Week” toliau pildo mūsiškių svajones ir tęsia įstabų koncertų sezoną. Jie metų headlineriu skelbia žmogų, kuris aukštyn kojom apvertė muzikos industriją, yra roko istorijos dalis ir sukūrė triuškinantį roko himną „Seven Nation Army“. Ko ne genijus?
Svarbiausias metų roko įvykis jau atskleistas. Grupių „The White Stripes“, „The Death Weather“, „The Raconteurs“ ir leidybinės kompanijos „Third Man Records“ smegenys Jackas White‘as spalio 4-osios vakarą pirmą kartą surengs koncertą Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Roko dabartis ir ateitis. Muzikos Michelangelas. Blyškiaveidis Edvardas Žirkliarankis. Apsėstas rokenrolo mokslininkas. Netikras aktoriaus Johnny Deppo brolis. Ponas Retro. Tokiais ir panašiais epitetais vadinamas Jackas White‘as – vienas svarbiausių kūrėjų roko muzikos istorijoje. „Po 10 metų jis bus neabejotina legenda. Net jei manote, kad rokas miręs (taip nėra), šiame amžiuje niekas prie jo lavono neprijungė tiek elektrodų, niekas jo taip negaivino ir nešokdino kaip J. White‘as“, – taip šiemet rašė žurnalas „Rolling Stone“.
Jis laikomas reikšmingiausia garažinio roko atgimimo figūra. Tarp gausybės jo įvertinimų – net 33 „Grammy“ nominacijos, iš kurių 12 laimėtos. Visi trys jo soliniai
albumai debiutavo pirmoje „Billboard“ populiariausiųjų sąrašo vietoje. Jis yra vienas geriausių visų laikų pasaulio gitaristų. J. White‘o įtaka ypač stipri ir lietuviškoje alternatyviojoje muzikoje.
Bobas Dylanas, Jay Z, „The Rolling Stone“, Eltonas Johnas, Neilas Youngas, Beckas, „Radiohead“, Loretta Lynn, Wanda Jackson – tai muzikos šviesuoliai, su kuriais savo idėjomis dalinosi J. White‘as. Su Alicia Keys 2008 m. jis įrašė dainą „Another Way to Die“ filmui apie Jamesą Bondą. Naujausiam Beyonce albumui „Lemonade“ jis sukūrė ir drauge su ja atliko dainą „Don’t Hurt Yourself“.
Jo solinė ar su grupėmis sukurta muzika skamba tokiuose filmuose kaip 8 „Oskarams“ nominuoti „Socialinis tinklas“ ir „Optimisto istorija“, superherojų blokbasteris „Teisingumo lyga“, kultinis „Didysis Getsbis“ ir kt.
Jį ir patį galima išvysti didžiajame kino ekrane. Jis pasirodė A. Minghelos epiniame filme „Šaltasis kalnas“ (2003), kuriame vaidino Jude‘as Law, Nicole Kidman ir Renée Zellweger. Su ja Jackas netgi kurį laiką susitikinėjo. Kultiniame filme „Kava ir cigaretės“ duetas „The White Stripes“ pasirodė epizode, pavadintame „Džekas rodo Megei Teslos transformatorių“. Animacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai grupei „The White Stripes“ paskyrė atskirą epizodą – jame Bartas ir Homeris grojo „Seven Nation Army“. Dar jam yra tekę suvaidinti Elvį Preslį. O dokumentiniame filme „Gali būti triukšmo“ J. White‘as, The Edge iš „U2“ ir Jimmy Page‘as iš „Led Zeppelin“ pasakoja apie meilę elektrinei gitarai.
J. White‘o kūrybingumas niekad neišsenka. Jis vieną po kitos įkūrė grupes „The White Stripes“, „The Raconteurs“ ir „The Dead Weather“. Su visomis sulaukė šlovės ir pripažinimo. Bet kaip solo atlikėjui jam sekasi nė kiek ne prasčiau.
„The White Stripes“ pakeitė pasaulį
Duetas „The White Stripes“ – viena žymiausių grupių roko muzikos istorijoje. Gimtajame Detroite Jackas susipažino su Mege. Netrukus jiedu tapo vyru ir žmona, nors gerbėjams teigė esantys brolis ir sesuo. Taip Jackas pasiimė White‘o pavardę. Megė išmoko groti būgnais ir tapo viena keisčiausių ir nekalbiausių būgnininkių pasaulyje. Visas grupės įvaizdis buvo sukurtas iš raudonos, juodos ir baltos spalvų. Šis minimalizmas atsispindėjo ir muzikoje. Ir dabar Jackas garsėja tuo, kad apgalvoja kiekvieną įvaizdžio ir muzikos smulkmeną.
„The White Stripes“ sąskaitoje – 6 studijiniai albumai, 14 vaizdo klipų ir daug dokumentikos. Johnas Peelas, vienas įtakingiausių radijo laidų vedėjų, juos pavadino „labiausiai jaudinančiu dalyku nuo Jimi Hendrixo“. Sunku patikėti, kad „The White Stripes“, vizitinei kortelei jau visi 16 metų. Jų superhitas „Seven Nation Army“ tapo įvairių sporto varžybų ir protestų himnu bei privaloma melodija kiekvienam besimokančiam groti gitara. „Rolling Stone“, BBC, NME šią dainą įrašė tarp svarbiausių visų laikų roko kūrinių. Ją rinkiminėje kampanijoje nelegaliai panaudojo net Donaldas Trumpas. „The White Stripes“ muzika – bliuzo, garažinio roko ir pankroko mišinys – padarė didžiulę įtaką visai industrijai ir ateities kartoms. Visai neseniai J. White‘as viename interviu prasitarė, kad „The White Stripes“ buvo jo solinis projektas.
Grupė iširo 2011 m., bet Jackas niekada nesėdi rankas sudėjęs. Per tą laiką jis nuėjo ilgą kelią. Dar 2006 m. jis įkūrė grupę „The Raconteurs“. Jie pradėjo nuo hito „Steady, as She Goes“ ir išleido du albumus. Abu jie buvo nominuoti „Grammy“ kaip geriausi roko albumai. O „The Raconteurs“ iškeliavo į turą su Bobu Dylanu, kurį Jackas vadina savo trečiuoju tėvu (po tikrojo tėvo ir Dievo).
2009 m. gimė kitas J. White‘o projektas – grupė „The Dead Weather“. Tik čia jam talkino rokenrolo diva iš „The Kills“ Alison Mosshart. Jackas čia ėmėsi ne tik vokalisto, bet ir būgnininko vaidmens. Svaiginanti chemija tarp judviejų pavertė šią grupę viena iš įsimintiniausių muzikos festivalių dalyvių. Jie sąvo sąskaitoje jau turi tris puikiai įvertintus albumus.
2001 m. jis įkūrė įrašų leidybos kompaniją bei studiją „Third Man Records“, kurioje leidžia savo paties, kitų muzikantų bei vietinės mokyklos mokinių įrašus vinilo formatu. Jackas yra tikras senovinių technologijų ir anų laikų įrangos ambasadorius. Visi jo albumai įrašyti analogine technika, nenaudojant auto-tune programos. Prieš keletą metų jis buvo muzikos įrašų parduotuvių dienos („Record Store Day“) pagrindinis ambasadorius. Nieko nuostabaus – juk „Third Man Records“ turi savo vinilinių plokštelių gamyklą ir koncertų salę Detroite.
Taip, jis kiek ekscentriškas ir vis dar turi „The White Stripes“ laikų šukuosena. Jis visiškai apsėstas skaičiaus trys. Jam šis magiškas skaičius reiškia tobulybę. Jis pats pirmasis paleido muzikos grotuvą į stratosferą ir yra sugrojęs vienos natos koncertą. Dar jam priklauso Gineso rekordas už greičiausiai išleistą 7 inčų vinilą pasaulyje. Dalį pinigų jis skiria labdarai arba, pavyzdžiui, vietinio beisbolo stadiono remontui. Kartą jis paaukojo 200,000 dolerių vienam fondui ir taip išsaugojo muzikos įrašų archyvą.
Jo namai Nešvilyje – tikras muziejus. Tiesa, be interneto ir telefono. Jo studiją puošia gyvūnų iškamšos, o aplink namus suinstaliuota ypatinga garso sistema, kad Jackas prieš miegą galėtų girdėti lietų. Viename interneto aukcione J. White‘as sumokėjo 300,000 dolerių už pirmąjį Elvio Preslio demo įrašą. Jo kolekcijoje dar yra Jameso Browno vairuotojo pažymėjimas, pirmasis istorijoje Supermeno komiksas, bliuzo legendos Lead Belly arešto orderis ir daugelis kitų neįtikėtinų dalykų.
Pati didžiausia jo aistra – brangios senovinės gitaros. J. White‘as ypač aistringai kolekcionuoja tas, kurios anksčiau priklausė žymiausiems bliuzo kūrėjams.
Visa White‘o kūryba gimsta atsiribojus nuo išorinio pasaulio. Jei dauguma skatina mąstyti „išlindus iš dėžės“, White‘as kaip tik tyčia į ją įlenda, apribodamas savo galimybes ir taip išlaisvindamas vaizduotę. Jis nestovi vietoje ir niekada nesirenka lengviausio kelio. Jis visada daro tai, ko kiti dar nėra darę. Dėl to jo muzika pranašiška ir įkvepianti. Jo charizmos ir talento liudininkais rudenį pagaliau tapsime ir mes.
