Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė: Monikoa Markevičiūtė
Beard is not fashion, it’s a passion.
Barzdoti vyrai užkariavo mados podiumus ir miesto gatves. Pastaruoju metu klestėjęs metroseksualų kultas sulaukė kitokios pamainos arba bent jau rimtų varžovų. Galbūt tai tik laikina mada ir neilgai truksiantis susižavėjimas, o gal pamiršta ir vėl prikelta sena vyriška tradicija, bet aišku viena – tai abejingų nepalieka. Gražu? Negražu? Vyriška? Archajiška? Patogu? Nevalyva? Drąsu? Šį kartą apie itin vyriškus reikalus pasakoja pirmasis „Barzdų klubo“ prezidentas, projektų vadovas ir tiesiog dzūkas Valdas Samkus.
Nuotrauka: E.L. photography
„Nepamenu momento, kurio metu svarstyčiau, auginti barzdą ar ne. Barzda tiesiog ėmė kaltis ant mano paaugliško smakro. Menu tik tai, jog visuomet norėjau būti savitas, kažkuo ypatingesnis savo aplinkoje, ištrūkti iš vienodumo. Visgi nesirinkau populiarių priemonių tam pasiekti – tuometinės „erškėtrožių“ tatuiruotės netraukė, o ir auskaru su kryželiu neketinau puoštis. Augau apsuptas Dzūkijos miškų, o vasarojau Aukštaitijos soduose ir paežerėse, matyt, gamta pasufleravo – „barzdok“. Taip pat didelę įtaką padarė ir tėvų draugai. Tuo metu visuomenė buvo bendruomeniškesnė – daugiau susitikimų stovyklose, pirtyse. Savo vaikiškomis akimis gėrėjausi barzdotų dėdžių baliais, dainomis prie laužo. Bemaž visi tie barzdoti dėdės turėjo savito brandumo, idilės ir harmonijos, kurios vėliau nutariau ieškoti ir pats,“ – apie savo pirmuosius žingsnius į barzdų pasaulį pasakoja Valdas.
Mes, merginos, galime valandų valandas praleisti prie veidrodžio, atlikdamos tik mums suprantamus grožio ritualus: tepti, šukuoti, klijuoti, valyti ir vėl tepti… Ar „užbarzdoję“ vyrai irgi okupuoja veidrodžius? O gal atvirkščiai, sutaupo begales laiko? „Su barzda sugyventi nesunku – tereikia mokėti sugyventi su savimi. Jos priežiūra yra tam tikras ritualas. Kiekvieno ritualas skirtingas, priklausomai nuo charakterio, nes būtent jį barzda ir atspindi. Vieni – raganaujantys – barzdą tiesiog išplauna, iššukuoja ir tiek. Antri palaiko vieną mėgstamą ilgį, reguliariai „nušniodami“ perteklių. Treti, tokie kaip aš, eksperimentuoja nuolatos. Ieškome tinkamų formų dabartiniam gyvenimo etapui išreikšti. Kalbant apie barzdos priežiūrą – kiekvienam ji skirtinga. Šampūnai galvos plaukams barzdai netinka, – kita odos struktūra ir plaukų sandara. Specialūs, barzdoms skirti šampūnai greitai baigiasi ir Vilniuje jų sunku gauti, be to, brangu. Tad sukitės kaip išmanot, barzdylos.
Barzda džiovinama rankšluosčiu, ne fenu. Nusausinta barzda įtepama kokoso pieno sviestu arba kitokiomis priemonėmis, kad ji žvilgėtų ir būtų paklusni. Ūsai – ne kiekvieno barzdylos atributas, mat reikalauja dar daugiau pastangų prisijaukinant ir pažabojant: plaukeliai susukami į Dali ūsiukus, palaikomi kelias minutes ir iššukuojami pagal norimą formą. Nepavykus naudojamas plaukų lakas ir fenas. Jei ir tada ūsai nesiriečia, reiškia, kad dar per trumpi – lauk juos!“ – vyriškus grožio triukus atskleidžia Valdas.
Pokalbiui artėjant prie pabaigos, klausiu Valdo, kokių privalumų barzda suteikia ir kodėl vyrui jos reikia. Pasirodo, kad ji ne tik charakterio atspindys, bet ir viena iš vyrų misijų gyvenime. „Barzda yra charakterį atspindintis, paties užaugintas simbolis – tai ketvirta ir istorijos puslapiuose išnykusi vyro misija gyvenime (be namo statybos, medžio auginimo ir vaiko gimimo). Be to, žmonės barzdočių geriau įsimena, tampi labiau atpažįstamas. Beje, tik S.Jobsui tiko mąstant laikyti skustą smakrą delnu! Kitiems gi barzdos glostymas pasmakrėje padeda susitelkti minčiai. Barzda prideda charizmos ir solidumo bei patikimumo įspūdį. O bendrai tariant, būdamas su barzda, kiekvieną dieną gali įvardinti dar po kone penkis pranašumus“.
Dėkojame už pokalbį!
Nuotrauka: E.L. photography
