Nuotraukos iš Alekso Gamzin asmeninio archyvo ©
Kol dauguma bendraamžių dar tik bando atrasti savo pašaukimą – Aleksas jau yra įkūręs savo prekinį ženklą ir šiuo metu studijuoja mados dizainą San Franciske. Devyniolikmetis drabužių ir aksesuarų kūrėjas turi aiškią viziją – savo kolekcijose, pagamintose tik iš aplinkai draugiškų medžiagų, gatvės stiliaus chaotiškumą derina su moderniu elegantiškumu. Šiandien su Aleksu kalbamės apie madą, kūrybos procesą bei įkvėpimą.
Gana anksti atradai savo sritį. Papasakok, kaip supratai, kad tavo pašaukimas – mada?
Rimčiau domėtis mada pradėjau gan anksti, būdamas 14–15 metų. Labai mėgau ir vis dar mėgstu stebėti žmones viešojoje erdvėje (na, ne iš keistosios, o labiau iš analitinės pusės). Man visada buvo įdomu, kaip toks dalykas kaip mada ir stilius formuoja tam tikrą aplinkinių nuomonę apie tave. Dažnai laisvu laiku įvairiose soc. medijose stebėdavau mados atstovus. Jie suteikdavo begalės vidinio džiaugsmo ir inspiracijos. Paskutinius trejus metus viskas, ką dariau, išskyrus mokyklą, buvo susiję su mada: eksperimentavau įvairiose mados srityse, rašiau tinklaraštį, fotografavau, savanoriavau bei dirbau lietuvių dizainerių butike. Visa tai leido suprasti, kad ir pats noriu kurti madą.
Kaip nusprendei studijuoti San Franciske?
Žinojau, kad bent jau pirmajam studijų etapui noriu vykti tik į Kaliforniją. Šį norą palaikė ir tėvai. Taip ir atsiradau San Franciske. Iš vienos pusės labai džiugu, tačiau iš kitos – Kalifornija nėra labai stiprus mados industrijos taškas, tad mados studijų pasirinkimas nebuvo didelis. Pasirinkau Academy of Art University, turintį aukščiausią mados universitetų reitingą Kalifornijoje. Dabar suprantu, kad šis universitetas labai stiprus mados srityje, ir džiaugiuosi pasirinkimu.
Studijos San Franciske susijusios su pašaukimo atradimu. Prieš metus reikėjo nuspręsti, ką noriu studijuoti. Rinkausi tarp mados dizaino ir chemijos inžinerijos (mokslą irgi mėgstu), tačiau labai palengvėjo, kai paklausęs savęs, ką daryčiau visą gyvenimą, net jei man už tai nemokėtų, atsakiau – kurčiau madą. Tuomet galutinai supratau, kad savo gyvenimą noriu sieti su mada.
Kaip vertini Amerikos mados kultūrą?
Amerikos mados kultūra gatvėse labai įvairi. Dabar gyvenu Silicio slėnyje, kuriame viskas, ką žmonės vilki, yra „Patagonia“ striukės, džemperiai džinsai ir sportiniai batai. Dauguma jų dirba technologijų srityse, tad renkasi komfortą, praktiškumą, dažnai vengia papildomo dėmesio. Žinoma, JAV mados sostinėse (Niujorke, Los Andžele) gatvės mados kultūra yra labai ryški, turi savitą braižą. Pati mados industrijos infrastruktūra yra gerai išvystyta – begalės dizainerių parduotuvių, įvairių butikų, mados inkubatorių, žurnalų. Itin išplėtota mada internetu: spauda, e. parduotuvės, gamyba, soc. medijos ir t. t., nes čia ir daugiau žmonių, ir galimybių.
Ko lietuvių kūrėjams reikėtų pasimokyti iš amerikietiškos mados kultūros?
Manau, kad šiuo metu mada Lietuvoje yra labai monotoniška ir per daug komercinė. Dalis lietuvių kūrėjų kuria dėl pinigų ir į tai žiūri vien kaip į verslą. Žinoma, yra išimčių ir labai įdomiai, ypač tarp jaunimo, mąstančių kūrėjų, tačiau daugelis nesiūlo nieko naujo. Jie gamina jau egzistuojančias formas, siluetus ir panašiai, vien tam, kad parduotų, o ne tam, kad kurtų. Nežinau, galbūt kūrėjai yra priversti kurti būtent tokiai, mūsų spaudos suformuotai, auditorijai, nes kitaip vargu ar išsilaikytų.
Papasakok apie pirmąją savo kolekciją. Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo nuo rankinės, kurios niekur neradau, bet labai norėjau, vizijos. Pirmosios kolekcijos inspiracija kilo iš spalvų blokų ir geometrijos. Buvo įdomu nagrinėti kaip jungiasi spalvos ir kokią nuotaiką / asmenybę atspindi. Pirmoji kolekcija gan eksperimentinė. Tai lyg pirmasis blynas, tačiau nemanau, kad labai prisvilęs. Ruošdamas kolekciją gamybai ir pardavimams, išmokau labai daug dalykų ir sužinojau naujos informacijos, kuri dažnai nėra pateikiama. Kiekvieną dieną mados industrijoje stengiuosi išmokti bei suprasti kažką naujo.
Kaip trumpai galėtum apibūdinti savo prekinį ženklą? Koks jo išskirtinumas?
Kuriu stiprioms asmenybėms, aplink kurias sukasi savitas jų pasaulis. Stengiuosi sujungti gatvės stiliaus chaotiškumą su moderniu elegantiškumu. Pačiu prekiniu ženklu siekiu sukurti pasaulį, kuriame etiškai ir ne iš gyvūnų pagamintas produktas yra standartas. Galiausiai, siekiu kurti produktus, kurie šneka patys už save, o visa kita – tik priedas.
Girdėjau, kad visa tavo kurta kolekcija yra draugiška gamtai. Kas paskatino kurti iš ekologiškų medžiagų?
Taip! Esu prieš greitąją madą ir žmonių išnaudojimą, o taip pat ir prieš tikros odos ir kailio naudojimą. Gatvės madoje trūko ekologiškos alternatyvos, tad pirmojoje kolekcijoje marškinėliams ir džemperiams naudojau tik etiškai pagamintą, organišką medvilnę, o rankinėms – tik PU (veganišką) odą, kurią mūsų klientai dažnai maišo su tikra.
Kaip vyksta gamybos procesas ir kaip jis pasikeitė išvykus iš Lietuvos?
Visą gamybos procesą kontroliuoju pats: renku medžiagas, jas įvairiais būdais keičiu, modifikuoju, surenku ir visus aksesuarus (užtrauktukus, karabinus ir t. t.), kuriuos perduodu rankinių siuvyklai Vilniuje. Šilkografija, printai ir drabužių siuvimas vyksta Šiauliuose. Išvykus iš Lietuvos beveik niekas nepasikeitė, tik gerokai dažniau bendraujame el. paštu.
Papasakok apie komercijos procesą. Su kokiais sunkumais tenka susidurti?
Labiau mėgstu kūrybinę pusę, tačiau išlaikyti kūrybą taip pat reikia. Kalbant apie sunkumus, į galvą ateina Lietuvos rinka, kuri yra gerokai mažesnė (tačiau auganti). Nepaisant to, ji supranta idėjas ir palaiko jaunus kūrėjus.
Kaip atrodo tavo darbo diena?
Dirbu laisvadieniais, kai nėra paskaitų. Dieną visada pradedu rytine kava ir iki pietų neriu į kompiuterį. Po pietų dirbu ties nauja kolekcija, konstruoju ir siuvu klientų užsakymus. Vėliau, atgal prie kompiuterio – atsakau į laiškus, naršau internete ir mokausi apie mados industriją. Dažniausiai iki tol, kol akys pačios užsimerkia.
Kur semiesi įkvėpimo?
Įkvėpimo stengiuosi semtis iš aplinkos: gatvės, žmonių, natūros, meno ir t. t. Žinoma, įkvėpimas šiais laikais dažnai ateina ir iš medijos, tačiau stengiuosi joje nepaskęsti. Manau todėl kuriamame produkte labiau atsispindi mano paties asmenybė.
Kalbant apie dizainerius, kurių darbai labiausiai žavi?
Šiuo metu žaviuosi Demna Gvasalia (kūrybos direktorius, „Balenciaga“, „Vetements“) ir tuo, kaip jis perduoda tam tikros kultūros ideologiją bei, susifokusuodamas į couture gatvės madą, tarsi, formuoja naują mados šaką.
Kokia tavo ateinančių kelerių metų vizija?
Per ateinančius kelerius metus tikiuosi išplėsti, būtent, drabužių kolekciją ir dirbti tiek su drabužiais, tiek su rankinėmis. Taip pat būtų nerealu įsteigti studiją San Franciske, kurioje galėčiau plėstis ir daugiau dirbti ties klientų užsakymais.
Thanks so much for the post.Really thank you! Great.