Nuotraukos autorius: Nirts Vilnis. „Positivus“ organizatorių nuotr.
Vasara sugrįžta o kartu su ja ir vienas didingiausių Baltijos festivalių, vystantis Latvijoje – „Positivus“! Dauguma iš jūsų liepos 18-20 dienas jau tikrai apsibraukėte kalendoriuose raudonai, nes visa Baltijos jūra tuo metu vibruos kartu su garsiaisiais Kraftwerk, The Kooks, Ellie Goulding ir dauguma kitų be proto gerų atlikėjų. Kol visi renkasi savo įvaizdžius festivaliui ir ruošia motorus, mes pakalbinome festivalio tėtį Girts Majors apie atlikėjų skalbinius ir apie tai, kaip netikėtai ramus jis yra šiais metais. Jis buvo labai malonus ir skyrė mums keletą minučių brangaus savo laiko. Reikia pasakyti, kad ne tik Girts, bet ir pats interviu buvo labai malonus ir, tiesą sakant, kiek netikėtas, nes už viso šio milžiniško festivalio slypi paprastas, bet neeilinis žmogus su neįtikėtina istorija.
Ar buvo kažkoks konkretus festivalis, kuris ir įkvėpė pradėti „Positivus“?
Tikrai ne. Iki tol, kol sukūrėme „Positivus“, aš netgi nebuvau dalyvavęs jokiame kitame festivalyje. Buvome trys „idėjininkai“ ir tik vienas iš mūsų prieš tai buvo dalyvavęs festivalyje, tačiau visi turėjome patirties organizuojant pramogų verslą. „Positivus“ buvo sukurtas toks, kokį mes įsivaizdavome – be jokių išankstinių pavyzdžių.
Kiekvienas festivalis pasaulinėje rinkoje yra pristatomas su tam tikra etikete. Vienas skanduojamas kaip geriausias dėl garso kultūros, kitas – pats didžiausias elektroninės muzikos festivalis, dar trečias – galintis pasigirti naujausių technologijų sprendimais ar galimybėmis ir pan. Kaip norėtum, kad „Positivus“ festivalis būtų įvardinamas?
Manau, daugumą dalyvių labiausiai traukia festivalio muzika. Žmonės atvyksta pasiklausyti koncertų, pasimėgauti atlikėjais, pabendrauti, bet pati muzika visuomet yra pirmoje vietoje. Jei jau žmonės keliauja į „Positivus“, tai keliauja dėl muzikinės programos.
Per visus šiuos festivalio metus tikriausiai matei DAUG. Kas buvo labiausiai įsimintina?
Pirmieji metai, pirmasis kartas. Tuo metu tai buvo labai mažas festivalis su milžiniškom išlaidom ir per ilgu atlikėjų sąrašu. Ir visgi tai buvo labai daug emocijų sukėlęs renginys. Vėliau viskas klostėsi jau kitaip, todėl galiu teigti, kad pati pradžia ir buvo labiausiai įsimintina.
Ar kada nors visi įsivaizdavote, kad festivalis taps toks populiarus?
Manau, kad taip, nes kai tik pradėjome, žinojome, kad prireiks laiko, kol jis išpopuliarės ir žmonės supras, apie ką yra šis renginys ir kokia jo idėja. Juk iki tol mūsų aplinkoje nieko panašaus į tai nebuvo. Reakcija po pirmojo renginio buvo tokia gera, kad ji privertė mus jaustis gana saugiai ir viltis, jog vieną dieną viskas prasiverš su trenksmu. Mes jau tuomet tikėjomės, jog tai taps laukiamiausiu muzikos mylėtojų renginiu.
Kaip jūs išsirenkate, kuriuos atlikėjus kviesite į festivalį?
Visuomet yra atlikėjų, kuriuos norėtumėme matyti festivalyje ir anksčiau ar vėliau jie visi čia sudalyvauja, tačiau, žinoma, mes ieškome ir naujų atlikėjų, kuriais domisi festivalio lankytojai. Visa tai yra kaip žaidimas, nes visuomet reikia stengtis atpažinti ir nepraleisti labiausiai trokštamų ir didžiausią potencialą turinčių grupių.
Kokio atlikėjo ar grupės pats labiausiai norėtum „Positivus“ festivalyje? O galbūt jis jau sudalyvavo jame?
The Keane, kurie pasirodė 2012-ųjų metų festivalyje, buvo paskutinioji grupė iš svajonių sąrašo, kurį sudarėme pirmaisiais metais. Kažkokiu būdu anksčiau arba vėliau mes prisikviečiam visus atlikėjus, apie kuriuos kada nors svajojome.
Ar galėtum apibūdinti jausmą prieš ir po festivalio?
Dabar viskas yra žymiai ramiau ir paprasčiau negu prieš tai. Dabar aš galiu likti Rygoje iki pat festivalio pradžios, nes jau nebereikia pačiam lakstyti aplinkui. Mes turime puikią komandą ir dėl to organizaciniai reikalai nebe tokie įtempti. Na, o pasibaigus festivaliui mums tiesiog reikia emocinio atsigavimo – net labiau nei fizinio.
Kokios keisčiausios atlikėjų užgaidos ar norai? Kuriuos yra sunkiausia išpildyti?
Pirmaisiais metais buvo ganėtinai sunku pastatyti atskirą virtuvę užkulisiuose ir, žinoma, buvo daug skalbinių. Bet apskritai kalbant, dabar jau niekas mūsų nebestebina.
Ar dažnai sapnuoji festivalį?
Negalėčiau pasakyti, jog tai nutinka dažnai, nes nebeliko problemų, tačiau jeigu ir sapnuoju, tai tie sapnai būna tik geri!
Kaip apibūdintum pagrindinę festivalio šūkį ar idėją?
Praleisk savaitgalį toli nuo miesto ir problemų. Mes stengiamės sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų atitolti nuo visko, kas yra neigiama, ir šios kelios dienos būtų lyg trumpa, maloni kelionė.
Kur slypi festivalio magija?
Kai matau, kokie žmonės yra laimingi, būdami čia, ir kai suvokiu, iš kaip toli jie atkeliauja, kad taptų viso to dalimi – tai ir yra festivalio magija.
Ar kada nors ateis laikas, kai pasakysi: „gerai, man jau gana“?
Galbūt, bet šiuo momentu aš vis dar mėgaujuosi viskuo. Kol turi energijos ir idėjų, festivalio tiesiog negali palikti.
