Nuotraukos: Laurynos Narkevičiūtės ir Barboros asmeninis archyvas
Šypsena veide ir nenuilstantis užsidegimas bei noras kurti, siekti ir tobulėti. Dizainerė Barbora Adamonytė teigia supratusi, jog veikla, kuria užsiima, neįgaus darbo apibūdinimo, nes tai jau yra tapę gyvenimo būdu, kuris teikia džiaugsmą. Jos kuriami objektai pasižymi etno motyvais ir estetika bei jau yra radę kelią į daugybės žmonių širdis. Pakalbinome jaunąją kūrėją ir paprašėme pasidalinti mintimis apie dizainą, kūrybą, rytinę kavą bei įsimintiniausias savo gyvenimo akimirkas.
SwO: Kaip pristatytum save auditorijai, kuri nėra susipažinusi su tavo kūryba?
Barbora: Esu produkto dizaino kūrėja, šiuo metu esu bebaigianti gaminio dizaino magistro studijas. Mano kūryba jau buvo įvertinta RedDot Design Concept apdovanojimu, „Gero Dizaino Prizu“ bei kitais įvertinimais, kurie skatina mąstyti, kurti ir realizuoti idėjas toliau.
Kaip seniai žinojai, kad savo ateitį nori sieti su dizainu? Ar tai buvo sena svajonė, kurios kryptingai siekei, ar viskas taip susidėliojo savaime?
Augant kūrėjų šeimoje kito pasirinkimo nebuvo, o ir nelabai norėjosi. Objektų dizaino pasirinkimas natūraliai atėjo su laiku.
Kiek laiko jau dirbi industrinio dizaino srityje?
Šešerius metus. O atrodo – amžinybę.
Kaip atrodo tavo darbo procesas?
Rytai ir procesai kasdien būna vis kitokie, bet visada su stipria kava.
Kokią pagrindinę idėją stengiesi perteikti savo kūriniuose?
Kuriant idėjos ir norimos perduoti žinios išnyra natūraliai. Tai dizaino objektai, kuriuos neša idėja, jie yra „apvilkti“ minimalistine išvaizda ir yra skirti pagelbėti ar spręsti tam tikras problemas.
Ar jau esi susiformavusi identitetą, kuris reprezentuotų dizainą?
Tenka girdėti, kad mano kurti objektai yra barboriški (šypsosi). Man tai labai didelis įvertinimas, tai patvirtina išgrynintą vaizdinį, kuris yra siekiamybė. Kad darau tai, ko negalėčiau pavadinti darbu, supratau dar prieš studijas, o dabar tai tik pasitvirtina.
Kas tave žavi ir domina produkto dizaine?
Galimybė pačiupinėti realizuotą objektą.
Iš ko semiesi įkvėpimo savo darbams?
Iš beribių vaizdų srautų.
Kuris projektas asmeniškai yra mylimiausias?
Visi ir turbūt nei vienas iki galo. Mylimiausias dar bus.
Kokios inovacijos, dizaino sritys tave žavi?
Nuo jų man susisuka galva, todėl labiausiai žavi tai, kas nėra paliesta inovacijų ir technologijų fetišizmo.
Medžiagos ir technika, kurias naudoji kurdama?
Pirmiausia gimsta mintis galvoje, tada idėja keliauja ranka ir atsiduria eskizo pavidalu ant popieriaus, o tada jau seka etapai, sluoksniai ir eksperimentai.
Koks yra įsimintiniausias patarimas, kurį teko išklausyti? Ką patartum jaunajai kartai, kuri nori sieti ateitį su dizainu?
Turbūt geriausią patarimą esu gavusi iš tėčio: ,,stok į dizainą”. Pasak jo, tai itin platus specialybės laukas, kuriame galima kurti daug skirtingų objektų. Taip ir pildosi, – tik batų dar nesukūriau. Turbūt galėčiau siūlyti, atsižvelgiant į savo būdą ir gabumus, paklausyti patyrusio ir kompetentingo žmogaus patarimo.
Tavo kuriamiems objektams būdingas skandinaviškos estetikos, minimalizmo jausmas. Į kokį stilių yra krypstama?
Turbūt tai savitas stilius, kai svarbiausia yra idėja, funkcionalumas, ir tik paskui – forma.
Kūriniai dažniausiai pateikti šviesių tonų apsuptyje, kartais papildomi gamtos motyvais. Ar dažnai įkvėpimo ir inspiracijos ieškai gamtoje?
Visada. Nuo to tik ir pradedu.
Keletas tavo darbų buvo publikuoti Magic magazine, kuriame yra siejami su kulinarijos tematikomis. Ar planuose sukasi idėjos kurti objektus, orientuotus būtent į kulinarijos pasaulį?
Ši tema mano kūryboje labiausiai sustiprėjo, kai dariau bakalaurinį darbą – kepsninę/krosnelę. Po to sukūriau ir rankomis pagaminau virš 230 indų Naked Bite restoranui, atsirado maisto fotosesijų stilizavimai, o praėjusį pavasarį pabandžiau sukurti ir patį maisto dizaino objektą – valgomus, vieno kąsnio daržovių ir vaisių kamuoliukus. Pastaruoju metu kaip tik bendradarbiauju su viena dizaino platforma, kuriai kuriu objektus, skirtus valgomajam stalui. Šiuo metu domiuosi kvapais bei galimybėmis sukurti kvapų dizaino objektą, skirtą maitinimosi ciklo reguliavimui. Rinkoje esantys produktai turi ryškų išorinio stimuliavimo poveikį, bet dažniausiai nėra skirti kitaip paveikti ar daryti įtaką žmogaus organizmui, įpročiams bei potyriams.
Ar pirmasis projektas, kuris atnešė sėkmę, ir buvo kepsninė/krosnelė, publikuota Design boom žurnale? Kas slypi už šio projekto koncepcijos?
Pirmasis projektas, kuris atnešė dėmesį, buvo šviestuvas SUNrise/set, jis taip pat buvo publikuotas Design boom bei laimėjo RedDot Design Concept 2014, o Kepsninė/Krosnelė buvo mano baigiamasis bakalauro darbas Vilniaus Dailės akademijoje. Šį darbą realizuoti padėjo senelis profesorius keramikas Juozas Adomonis. Šiame objekte tilpo itin daug rankų darbo šilumos, kuri atsispindi tiek pasirinktoje medžiagoje – keramikoje, tiek mano sukurtose grotelėse, kurios simbolizuoja šeimos suartėjimą ir buvimą kartu.
Kokie buvo pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai, kuriant kabyklą „RATU“?
Tai buvo vienas iš kursinių darbų, į kurį žiūrint dabar, šį bei tą daryčiau kitaip. Tikiu, kad etnografiniai motyvai ar simbolika turi turėti funkcinę prasmę, ne tik dekoratyvinę.
Kaip vertini bendradarbiavimą su kitais dizaineriais, dalyvavimą skirtinguose projektuose?
Bendradarbiavimą su skirtingų specialybių kūrėjais laikau dideliu privalumu. Patys dizaineriai yra skirtingai stiprūs įvairiose situacijose ir tai leidžia papildyti bei sustiprinti kuriamą projektą, o savarankiška kūryba ir tylus atsidėjimas procesams man visada yra pirminis kūrybos taškas.
Be ko negalėtum išgyventi kaip kūrėja?
Be kritikos.
Ar yra kita meno rūšis – be industrinio dizaino – kuriai jauti tokią pačią aistrą, kaip ir objektų kūrimui?
Visoms po truputį, bet tas dėmesys kitoks, jis tiriantis, filtruojantis ir kraunantis žinių bagažą.
Kas sunkiausia industrinio dizaino srityje kaip kūrėjai?
Sunkiausia, bet ir įdomiausia yra gamyba. Net minimaliausio objekto pagaminimui kas kartą reikalingos vis kitos technologinės ir medžiagų žinios. Kuriant vis kitokius objektus, tai yra nuostabus būdas mokytis.
Ar kurdama atsižvelgi į vartotojiškumą?
Žinoma, tai vienas iš svarbesnių objekto gyvavimo ir būtinumo veiksnių.
Dirbi stiliste įvairiuose žurnaluose bei su prekės ženklais (Lamų slėnis, Aromata, Uoga uoga). Ką suteikia ši veikla?
Tai vienas iš darbų, kurio metu būna proga susipažinti su įvairiais žmonėmis. Vieni projektai labiau vykę, kiti pamokantys, bet tai telieka veikla „karts nuo karto“.
Kur save matai po penkerių metų?
Jau dabar jaučiuosi esanti ateityje. Bijau, kad apibrėžimais galima užkirsti kelią atsitiktinumams.
Frazė, kuria vadovaujiesi gyvenime.
Juokas.
Kodėl siūlytum merginoms domėtis industriniu dizainu ir dirbti šioje srityje?
Nes virti savo sultyse yra smagiau, kai puodą sukuri pati, o ir industrinio dizaino kūrėjos vardą įrašyti į istoriją būtų neprošal.
