Nuotraukos – Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki) ©
Jūros bangų įkvėpta
Dideli langai, pro kuriuos jogos užsiėmimo metu šviečia saulė, daug žalumos ir visiška ramybės oazė – taip galėčiau keliais žodžiais charakterizuoti Aistės Burnytės įkurtą jogos studiją Vilniuje „Downtown Yoga Vilnius“. Su Aiste kalbėjomės apie jos vidines keliones, atradimus, pajūrį ir vaikystės svajonę.
Neišsipildžiusi svajonė ir žemiškumas
Nors mergina šiuo metu dirba jogos trenere, jos namuose guli verslo mokslų diplomas. Kaip ir kiekvienam jaunam žmogui, baigusiam mokyklą ir išėjusiam iš komfortiškos aplinkos, merginai norėjosi kardinaliai pakeisti aplinką ir savo komforto zoną iškeisti į visiškai nepažįstamą šalį. Be draugų, be šeimos, tiesiog ji ir jos asmenybė. Apie mokslus užsienyje Aistė kalba labai atvirai. Tai buvo labai įvairiaspalvis laikas – kuomet atrodė, kad viskas kaip ir gerai, svajonės pildosi, augi kaip asmenybė: „Be galo paaugau ten gyvendama, pradžioje, pirmais metais, viskas buvo labai nuostabu. Esi jaunas, esi nepriklausomas ir išgyveni savo gražiausius studijų metus. Universitetas, kuriame mokiausi, siūlė su mainais išvykti į užsienį. Labai stengiausi, nes turėjau tikslą išvykti į Australiją. Ir tą galimybę gavau. Bet Australijoje nebuvau. Antrų studijų metų gale pasijaučiau keistai, prasidėjo panikos priepuoliai ir su svajone išvykti studijuoti į kitą žemyną teko atsisveikinti. Niekas negalėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip. Mintis susidėliojau būdama Lietuvoje. Vis dėlto, grįžau į Angliją, išlaikiau egzaminus ir pabaigiau universitetą. Tie metai buvo patys geriausi, nes labai daug supratau apie save ir savo norus. Aš labai džiaugiuosi, kad man tai nutiko, nes aš nežinojau, kaip gerai aš galiu jaustis, nes visada esame linkę jausti kažkokį nerimą ir nepilnavertiškumo jausmą“.
Taigi, kliūtis Aistei tapo dar didesniu stimulu kažką veikti. Baigusi mokslus, mergina grįžo į Lietuvą: „Man labai patinka Vilnius. Labai myliu šį miestą. Man jis toks savas, mielas, gražus. Pajūris irgi turi savo vaibą“. Būtent Lietuvoje mergina nusprendė įkurti savo verslą. Nors, atrodo, turėdama tvirtą pagrindą užsienyje galėjo ten ir likti, bet nusprendė grįžti namo, nes jautė: „Reikia čia būti ir kurtis savo gyvenimą tokį, kokio norėjau ir noriu. Supratau, kad joga yra labai žemiškas sportas, kurio tuo metu labai reikėjo. Jeigu turėčiau lyginti jogą su gamtos stichija, palyginčiau su žeme, nes pagrindinis dalykas yra pajausti sąlytį su žeme, pėdos yra tas dalykas, kuris laiko tave ant žemės, taip pat yra vienos svarbiausių mūsų kūno dalių. Pėdos, žemė ir joga. Mes labai dažnai šnekame apie stresą, kai jaučiame stresą, atrodo, tas karštis sukyla į galvą ir mintys galvoje sukasi. Dažnai mėgstu sakyti, kad per jogą mes ištirpstame, nusėdame į žemę. Man tai yra visiškai žemė“.
Joga – sielą ir kūną atpalaiduojantis užsiėmimas. Internete galima rasti įvairiausių straipsnių apie jogos naudą kūnui ir sielai. Pati Aistė sako, kad pagrindinė jogos esmė – būti čia ir dabar.
„Žinau, kad tokie dalykai padeda, jeigu fokusuojiesi tik į savo vidų. Bet aš tikiu, kad tokie dalykai žmones pagydo ir kažką viduje sutvarko. Aš manau, kad joga, kaip ir sveika mityba, yra sudėtinis dalykas. Tai nėra vienintelis komponentas, kuris padeda žmogui atrasti vidinę pusiausvyrą, tai mūsų dienų žmogui yra didelė siekiamybė. Pats užsiėmimas tikrai padeda aprimti, nes jo metu vyksta kvėpavimo derinimas su judesiu ir turi būti čia ir dabar. Mes, žmonės, ypač tie, kurie dažnai jaučiame stresą, nerimaujame, mums sunkiau yra būti čia ir dabar, nes mintys šokinėja ir būna sunku susikaupti. Bet viskas vyksta per praktiką.“
Kalbant apie perėjimą nuo verslo mokslų prie jogos, Aistė teigia, jog nuo vaikystės turėjo svajonę būti šokių mokytoja: „Kai augau, keitėsi mano prioritetai ir nusprendžiau rinktis kitokią profesiją. Norėjau būti šokių mokytoja, nes dešimt metų šokau pramoginius šokius. Pradėjau šokti būdama šešerių metų, kuomet atvykusi pas mus senelio pusseserė paprašė manęs pakartoti kelis šokių žingsnelius. Įsisukau į tą ritmą ir prašokau dešimt metų. Baigiau šokių karjerą, nes tiesiog pajaučiau, kad jau visą save atidaviau šokiams ir norisi kažko ramesnio. Šokant jausdavausi labai laiminga – dėmesys, papuošimai, blizgučiai ir visa ta pasirodymo atmosfera. Ta akimirka, kai įeini į aikštelę, yra kažkas sunkiai apsakomo“. Po šokių mergina ieškojo alternatyvios veiklos, norėjo pailsėti ir atrado jogą: „Pradėjau nuo aštanga jogos, kuri yra intensyvesnė. Aš pati tik dabar mokausi švelniai praktikuoti jogą. Kai sportuoji, labai save pripratini prie sunkių krūvių, todėl dabar stengiuosi akcentuoti ramius ir švelnius judesius. Kai stengiesi lėtai kvėpuoti ir su kvėpavimu atlikti pratimus. Ir jeigu norėsiu ir išmoksiu viską teisingai daryti lėtai, galėsiu daryti viską intensyviau. Tą patį darau su savo mokiniais, pradedame nuo lėto ir ramaus tempo. Joga saugesnė ir naudingesnė žmonėms, kurie nėra patyrę sportininkai, todėl tuos, kurie sako, kad joga yra skirta tik lankstiems ir pasportavusiems žmonėms, sakau, kad tai netiesa, ir net didesnė nauda yra sukuriama, kuomet žmogus ateina naujai“.
Prasmė ir gyvenimo dalis
Kalbant apie jogą kaip nuolatinę praktiką, kartais mums gali atrodyti, jog tai yra vien tik šiuo metu madingas užsiėmimas. Tačiau jogos esmė yra visiškai kitokia, negu mes esame įpratę matyti Instagrame ir socialiniuose tinkluose: „Jogos esmė yra atidėti savo ego į šoną. Joga priverčia tiesiog sustoti ir pagalvoti kodėl man to reikia? Kas mano gyvenime yra tokio, kad aš esu priversta sau kažką įrodinėti? Juk niekas manęs neverčia. Šiame sporte yra svarbu būti sau ir dėl savęs. Visi turi skirtingus gebėjimus, skirtingą stilių ir skirtingas galimybes. Joga yra visiškai ne apie tai“.
„Šį savaitgalį buvau seminare, kur jogos mokytoja pasakojo, kad Indijoje pati mokėsi pas labai gerą mokytoją. Atėjo 60-metė moteris – jogos mokytoja. Visi toje treniruotėje ant rankų, vos ne skraido, o ji daro savo mažą praktikėlę – ramiai, neapsikraunant. Ir tas mokytojas sako, kad ji yra geresnė jogė negu bet kuris iš jų. Jogos pirminis tikslas yra minčių nuraminimas. Jeigu tu nurimsti darydamas jogą – čia yra tavo didžiausias tikslas. Čia yra gyvenimo dalis.“
„Kalbant apie pirmąją treniruotę, ją labai gerai prisimenu“, – juokiasi pašnekovė, – „Prisimenu, bijojau prieiti prie žmonių. Nepaliečiau nei vieno žmogaus. Tai buvo mano pirma pamoka – turi šnekėti, rodyti, bendrauti su žmonėmis. Labai viską suasmeninau ir jaučiausi nedrąsiai. Bet su laiku viskas labai susitvarkė ir pati įrašinėdavau, klausydavausi, kaip vedu treniruotes, pati treniruodavausi ir viską išmokau bei baimės dingo.“
Su kiekviena treniruote tobulėjau. Nuolat lyginu, kaip sekėsi ankščiau ir kaip sekasi dabar. Gali atrodyti, kad kuo daugiau žmonių ateina, tuo geresnė treniruotė būna. Bet kartą buvo atėjusios dvi mano mokinės – Rasa ir Austėja. Jos lanko nuo pat pradžių ir buvo labai smagu pamatyti, kaip žmonės patobulėja. Vienas nuostabiausių dalykų mano gyvenime ir darbe yra tai, kad tu matai, kaip žmogus keičiasi ir tobulėja. O jei galėčiau pasvajoti apie tobulą treniruotę, tai jai reikėtų gero oro, gamtos ir puikių žmonių.
Įkvėpimai, poilsis ir suknelės
„Mane, kaip ir kiekvieną lietuvį, be galo įkvepia gamta. Labai nuramina mintis. Ta tyla ir tos erdvės, labai viską sudėlioja į vietas.“
Iš pažiūros rami ir tyli mergina, iš tikrųjų, labai mėgsta elektroninę muziką: „Mane labai įkvepia elektroninė muzika, seniau dar dalyvavau DJ konkurse ir laimėjau antrą vietą. Esu grojusi „Lofte“. Išbandžiau ir šią sritį, bet šiuo metu tai labiau laisvalaikio praleidimo būdas. Muzika mane labai nuramina. Muzika man viena geriausių meditacijų“.
„Labai mėgstu leisti laiką su draugais. Moku ir mėgstu kartais pabūti viena, bet geriausiai pailsiu būdama su draugais. Valgome skaniai, einame prie jūros, kartais mėgstu ir muzika pakurti.“
Merginos studijoje, įsikūrusioje Ševčenkos gatvėje, akivaizdu, kad ją įkvepia minimalizmas ir šviesių spalvų detalės. Šviesias spalva mergina mėgsta ir asmeniniame gyvenime, ir rinkdamasi drabužius: „Nors visą laiką praleidžiu su sportiniais drabužiais, dievinu sukneles, toks pomėgis atėjo iš mano sportinių šokių laikų. Aš labai mėgstu puoštis. Bet taip pat labai nemėgstu, kai drabužiai mane varžo. Kai atlieku jogos pratimus, svarbu, kad drabužiai nevaržytų kvėpavimo. Mėgstu tokius lengvus, plevėsuojančius, pastelinių spalvų drabužius“.
Reikšmingumas ir jaukumu kvepianti ateities studija
Paklausus, kaip jogos studija ir dabartinė veikla pakeitė merginos kasdienybę, ji labai ramiai atsako, jog tame, ką sukūrė, mato didelį ne tik savo, bet ir kitų tobulėjimą: „Aš be galo džiaugiuosi tuo, ką darau, be galo džiaugiuosi žmonėmis, kuriuos sutinku, nes tai vienas nuostabiausių dalykų. Kiek aš įdomių, mielų žmonių sutikau. Tai neįtikėtina, nes būtent tai daro mano gyvenimą pilnesnį ir reikšmingesnį. Po penkerių metų aš matau save savo jogos studijoje. Turiu tobulos jogos studijos viziją. Dideliais langais, būtinai su medžio elementais – medis man asocijuojasi su šiluma, su daug žalumos. Jausčiau tą medžio kvapą, daug augalų ir norėčiau, kad pro langą matytųsi aukštos pušys kaip prie jūros. Arba medžiai. Tokie vaizdai man labai prie širdies, tai tokia savotiška meditacija ir ramybė“.
„Man labai patinka mano darbas, nes jaučiu jo prasmę. Ypač po viso to studentiško laikotarpio suprantu, kad mano darbas man labai reikšmingas. Nes kiekvienam žmogui, kurį tu sutinki, šiek tiek padedi ir man tas labai patinka. Mane pačią tai motyvuoja. Tuomet jaučiu, kad einu teisingu keliu.“
