Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys Arnis Aleinikovas (SINUO) spalio mėnesį išleidžia naująjį, ketvirtą skaitmeninį konceptualios elektroninės muzikos albumą „Jupiterio monologai“ (orig. „Jupiter‘s Monologues). Dar 2022 m. su pirmuoju mini albumu „Avarinis išėjimas“ (orig. „Emergency Exit“) debiutavęs kūrėjas, vis nustebina albumų koncepcijos pasirinkimu, produktyvumu ir unikaliu skambesiu, kurio, greičiausiai, su niekuo nesumaišysi.
Savo ankstesnę kūrybą Vokietijos, Portugalijos, Lenkijos, Sakartvelo gyventojams jau pristatęs menininkas, ketvirtajame albume „Jupiterio Monologai“ atsispiria nuo didžiausios planetos Saulės sistemoje – Jupiterio. Įkvėptas originalių garsų iš šios planetos, kuriuos yra užfiksavusi NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija), SINUO kviečia klausytojus artimiau susipažinti su šia planeta ir tuo pačiu pažvelgti į mūsų planetą bei mus pačius iš šiokio tokio atstumo. Iš 617.06 milijonų kilometrų, jeigu kalbėtume skaičiais.
Nuotraukos – Dariaus Matonio ©
Arni, papasakok plačiau apie albumo atsiradimą.
Greičiausiai reikia pradėti nuo to, kad visas SINUO kelias yra grįstas procesu ir ieškojimu. Aš stengiuosi būti atviras ir nuoširdus prieš save ir tuo pačiu prieš savo klausytojus. Šis projektas (jeigu jį galima pavadinti projektu) man yra apie saugią erdvę klysti, augti, tobulėti, ieškoti, nežinoti, sukurti „blogai“, sukurti „ne taip“, vis bandyti „peraugti save“ ir atrasti savitą skambesį. Tai viskas procesuose.
Na, o kalbant apie albumo atsiradimą – tai dažnai dirbant prie vieno kūrinio ar prie vienos albumo koncepcijos – paraleliai ir labai organiškai ateina nauja mintis kitam (kūriniui arba albumui). Toks scenarijus buvo kuriant antrąjį albumą „Perpetual Motion“ (liet. „Amžinasis Variklis“), toks scenarijus, dalinai, pasikartojo ir dabar. Dalinai sakau dėl to, kad trečiasis albumas „Sing me to sleep“ (liet. „Dainuok prieš man užmiegant“) egzistavo miego, sapnų rėmuose, todėl neišvengiamai buvo ramesnis ir aš jau spirgėjau sukurti kažką kiek trankesnio, todėl baigiant trečią albumą jau žinojau, kad ketvirtas turėtų būti greitesnis.
Keliauji ramesnės ar trankesnės muzikos keliu?
Sakyčiau, kad dabar keliauju paraleliai. Tiek gyvenime, tiek asmeninėje kūryboje. Man per daug negalvojant kūriniuose susideda tiek ambient (liet. supanti), white noise (liet. balto triukšmo) tiek trankesnė elektroninė muzika. Vienas albumas gali būti ramesnis ir lėtesnis, o kitam jau norisi greitesnio tempo ir griežtesnės elektronikos. Man atrodo, kad aš vis dar balansuoju ir vis dar laukiu, kol kažkuri viena pusė nusvers. O gal nenusvers niekada…
Jupiterio Monologai. Kaip kilo ši mintis?
Kaip jau sakiau – po trečiojo albumo išleidimo man norėjosi kiek trankesnės ir greitesnės elektronikos savo kūryboje. Taigi, pirminis procesas (dar negalvojant nei apie albumą, nei apie struktūrą, nei apie idėją) buvo eksperimentavimas greitesniame tempe (140-160 BPM). Vieną vakarą YouTube algoritmas pasiūlė pasiklausyti Jupiterio planetos iš NASA kosminių misijų – ir po to karto jis manęs nebepaleido.
Pasirodo, Jupiterio planeta yra gana triukšminga, nes joje dažnai vyksta intensyvios radijo audros, kurias skatina planetos ir jos palydovų sąveika, jau nekalbant apie laukines dujas, veikiančias pačioje planetoje. Pats garsas, kurį yra pavykę užfiksuoti NASA misijose, gali pasirodyti keistas, gal kiek baugokas, bet tuo pačiu ir raminantis, net kiek ilgesingas. Tai tarsi planetos komunikacija, su ja supančiais net 92 gamtiniais palydovais, kuri mums, iš šono klausantiems, yra nesuprantama ir gal dėl to atrodo keista ar bauginanti. Ši mintis apie susikalbėjimą / įsiklausymą, laikui bėgant, ėmė plėtotis tiek manyje, tiek pačiame albume bei tapo dar asmeniškesnė ir, sakykime, labiau žemiška. Pasitaiko atvejų, kai net artimų žmonių rate tu lieki nesuprastas ar neišgirstas. Kartais atsivėrimas gali būti suinterpretuotas visai ne taip, kaip tu norėjai arba požiūrio kampas staiga kitiems tapo per aštrus arba per daug nepažįstamas – ir tada dialogas staiga virsta tik monologu sau, o monologas sau – gali virsti arba labai įkvepiančiu, stiprinančiu įrankiu, arba labai toksišku ir griaunančiu.
Staiga šį pavadinimą pamačiau visai kitoje šviesoje.
Išties jis gana kompleksiškas. Albume klausytojai gali išgirsti ir originalius Jupiterio garsus, ir mano jau kiek modifikuotą jo skambesį, ir tokių žmonių kaip Davidas Lynchas, Eckhart Tolle monologus.
Albumą sudaro 10 kūrinių, o jų pavadinimai yra vienaip ar kitaip susiję su Jupiterio planeta. Pavyzdžiui, aštuntas kūrinys pavadintas „9.9258“ – būtent per tiek laiko (9 h 55 m 33 s) planeta apsisuka aplink savo ašį arba kitaip tariant, tiek laiko trunka viena para Jupiteryje. Devintas kūrinys pavadintas „-185℃“ ir jau kaip galima nuspėti atspindi vidutinę temperatūrą.
Išleidžiant šį albumą – pristatomas ir pirmasis vaizdo klipas.
Šio vaizdo klipo atsiradimas buvo gana spontaniškas. Vieną šiltą vasaros dieną kartu su draugais ilsėjomės paplūdimyje ir lokacija, kurioje buvome (aš joje buvau pirmą kartą) man pasirodė labai artima albumo skambesiui. Nuošali, gana keista, su daug mažų ir didesnių karjerų (kurie pasirodė kaip krateriai). Tuomet taip tarp kitko pasidalijau šia mintimi su draugais, operatore Dovile Sadauskaite ir fotografu Dariumi Matoniu ir jau po kelių dienų sėdėjome bei galvojome kaip viską nufilmuoti. Vaizdo klipui pasirinkome to paties pavadinimo garso takelį, kuris post-produkcijoje virto gana siurrealiu, eksperimentiniu albumo reprezentaciniu klipu, egzistuojančiu tarp weirdcore, dreamcore ir techno-futurism estetikų. Simboliškai vaizdo klipe veikia 4 merginos (Greta Balčiūnaitė, Goda Imšaitė, Arina Lykova, Saulė Zokaitytė), kurios netiesiogiai simbolizuoja 4 pagrindinius Jupiterio palydovus – Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą.
Kaip jautiesi į pasaulį paleidęs dar vieną albumą?
Visada būna šiek tiek nerimo. Kai albumas pradeda suktis skaitmeninėse platformose – jis tau nebepriklauso ir tu jo nebegali pakeisti. Aš esu gana savikritiškas, todėl paleidimo procesas nebūna lengvas, tačiau paleidus (lygiai kaip ir bet kokiame kitame santykyje) atsiranda vietos naujiems ieškojimams ir atradimams.
SINUO albumas „Jupiterio Monologai“ (orig. „Jupiter’s Monologues“) visose skaitmeninėse pasiklausymo platformose jau nuo spalio 6 dienos.
Jį lydinčio vaizdo klipo (operatorė Dovilė Sadauskaitė; aktorės Greta Balčiūnaitė, Goda Imšaitė, Arina Lykova, Saulė Zokaitytė; fotografas Darius Matonis) premjera YouTube platformoje – spalio 3 dieną 20 val. Lietuvos laiku.
