Jurga įkvepia laisve. Laisve būti, laisve jausti, laisve judėti pirmyn. Savaip ir savo keliu. Kad ir kokia situacija besusiklostytų. Įkvėpimo pliūpsnis ir pažintis su Jurga Kančiene bei jos kūryba – JURGA KANCO.
Nuotraukos – JURGA KANCO archyvo ©
Kaip prasidėjo tavo kelias drabužių link?
Nuo 14-ikos metų svajojau tapti drabužių dizainere ir tam ruošiausi kiauras naktis. Tačiau viskas susiklostė taip, jog baigiau kitos krypties aukštąjį mokslą – pasidaviau aplinkos įtakai, kad „siuvėja“ tai jau tikrai nebūsiu. Ir nors visada traukė grožis, kokybė, dizainas (tiek drabužių, tiek namų), ilgą laiką nedrįsau pradėti veikti tai, ko visą gyvenimą troškau – kurti ir džiuginti žmones.
Nemėgstu tuščio, banalaus, paviršutinio blizgesio. Visų svarbiausia – asmenybės pilnatvė, kurią pasiekti, išsigryninti save ir tiksliai žinoti, ką noriu daryti, man prireikė daug įvairios patirties metų, pakilimų ir labai skaudžių patirčių. Taip sulaukusi beveik 40-ies nusprendžiau įgyvendinti troškimą kurti ir niekada nenustoti svajoti. Pradėjau kurti žmonėms interjerus. Ačiū vyrui, kuris yra mokytojas šioje srityje – kasdien jo dėka galiu tobulėti. O dukros palaikymas ir sakymas „mama, tu gali“ – neabejotina gyvenimo dovana. Įsisukusi interjero srityje, nuolat ieškodama kokybiškų daiktų ir ne visada rasdavusi, ėmiau juos kurti. Taip gimė JURGA KANCO.
Kokius bendrus stilistinius bruožus išskirtum savo kuriamuose interjeruose bei drabužiuose? Kokį bendrumą įžvelgi tarp šių dviejų sričių?
Grožis – vienas nuostabiausių dalykų pasaulyje, kuriame visada išlieka plona linija tarp vertingumo ir tuštybės. Dėl to labai myliu tvarius produktus, minimalistinį stilių – kai grožis neužgožia asmenybės, o išryškina nuostabiausias detales.
Kurdama interjerus, žmonėms visada patariu mylėti savo namus ir į juos investuoti tiek, kiek myli patys save, kiek svarbi jų pačių asmeninė erdvė. Ta emocija, kurią susikuriame savo aplinkoje, tikiu, daro stiprią įtaką mūsų kasdienybėje. Viskas turėtų derėti: žmogus, namai, drabužis, net augintinis. Ir nereikia visko turėti daug. Laikui bėgant, didėjant sąmoningumui, pradedame suprasti, kad ne kiekybė, o kokybė yra svarbu. Labiau vertiname kiekvieną dieną, vietoje daug draugų renkamės tuos pačius tikriausius. Lygiai taip pat ir su namais, drabužiais ar kitais daiktais. Branda atneša tvarumo jausmą, išgrynina kokybę. Renkamės tai, kas vertinga. Tad viskas yra bendra: mūsų mintys, mūsų namai, mūsų daiktai, kuriuos renkamės.
Paminėjai tvarumo ir išgrynintos kokybės jausmą. Koks tavo asmeninis santykis su atsakinga mada?
Labai atsakingai žiūriu į vartotojiškumą ir net nežinau, ar tai mada. Veikiau gyvenimo būdas, kuris mane lydi nuo mažens – taip buvau auklėjama. Tikiu, kad nereikia turėti daug daiktų, tačiau tai, kas yra reikalinga, turi būti kokybiška.
Niekada nesupratau, kam reikia krūvos rankinių ar batų. Tiesa, kažkada pabandžiau, bet tikrai netapau laimingesne, tačiau įsigijusi vertingą, ilgalaikį daiktą, jaučiuosi puikiai. Džiaugiuosi už tą žmogų, kuris sukūrė mano drabužį ir su meile pagamino. Visada stengiuosi rinktis tai, kas vertinga, o vertinga, mano supratimu, yra tai, ką žmogus sukūrė iš širdies. Ne dėl kiekio, o kokybės, saviraiškos, meno. Myliu tai, kas tikra, kas ilgaamžiška.
Ar tai įkvėpė audinio pasirinkimą? Kodėl savo kūrybai pasirinkai lino audinį?
Man priimtini tik natūralūs, gyvi ir ilgaamžiai audiniai. Taip pat kaip ir natūralumas žmoguje, interjere. Dėl audinio pasirinkimo nereikėjo net svarstyti. Gaminiai iš lino – mano pradžia, o ateičiai turiu dar daug idėjų, kurias įgyvendinsiu iš kitų natūralių audinių.
Kas lėmė net tris skirtingas drabužių linijas?
Norėjau liną parodyti kitaip: kad jis nėra liūdnas ir banalus, kad linu puoštis gali ne tik nekalta mergelė, lekianti per pievą. Gali bet kas, kuris jaučiasi laisvas gyventi, laisvas rinktis.
Linas – vienas prabangiausių audinių pasaulyje. Jis gyvas, laisvas, neįpareigojantis. Gražus tiek išlygintas, tiek susiglamžęs, tiek naujas, tiek gerokai padėvėtas. Jis toks – gyvenantis kartu su mumis, su savo patirtimis, su savo raukšlėmis. Man bet koks kūrinys asocijuojasi su žmogumi, o linas ypač. Mes visi esame vienodi, bet ir skirtingi, tad tai susidėliojo į tris linijas.
Pirma gimė mano mylimiausia – minimalistinė linija su lygiomis ir aiškiomis linijomis. Vėliau, prabudus romantiškoms nuotaikoms, atsirado raukiniai. O prisiminus močiutę su chalatėliu, puoštu mezginiais, atsirado ir vintažinė linija. Visa tai gali dėvėti bet kuri moteris – su nuotaika, kurią ji nori turėti tądien. Būti tokia, kokią save nori matyti pati.
Ar turi nerašytų kūrybos taisyklių ir principų?
Kūryboje man taisyklės neegzistuoja – tai jausmas, iš kurio gimsta materija. Įsiklausymas, kas yra svarbu, ką vertiname. Jausmas gyventi kokybiškai, atsakingai, vertinant aplinką paskatina kurti nevienadienį produktą. Mano principai – kurti tik iš natūralių, kokybiškų audinių, įgyvendinant kūrybą kokybišku pasiuvimu. Sukurti produktą, su kuriuo galima jaustis laisvai.
Kaip tavo kūrybą paveikė pasaulinė pandemija?
Kuo daugiau suvaržymų, tuo didesnis laisvės troškulys. O mano kūryba būtent apie tai. Nemanau, kad kūrybą įmanoma suvaržyti – atvirkščiai, pandemija leido dar labiau susipažinti su savimi, atskleisti savo talentus. Pastebėjau, kad tai tapo dideliu postūmiu žmonėms, kurie nori save realizuoti, užsiimti kūryba. Smagu, kad būtent tokiu keliu nukreipiama energija. Tad ir aš, kiek galiu, atiduodu save kūrybai.
Didžiausias įkvėpimas – įvairios žmogaus savybės. Kol kas mano kūriniai skirti tik moterims, tad daugiausia galvoju apie moters gebėjimą būti visokia: tiek griežta, tiek švelnia ir romantiška. Laisva moteris – mano įkvėpimas. Ji nebijo būti savimi, keisti gyvenimą, priimti kasdienius iššūkius su meile ir ramybe. Tikriausiai ir mano pačios gyvenimo patirtis yra mano kūrybos įkvėpimas – atsikratyti baimių ir daryti tai, ką norisi. Žinoma, kūrybai reikia ramaus proto, tad pervargusi einu į mišką pasivaikščioti. Gamta nuramina, sudėlioja mintis į vietas ir sugrąžina įkvėpimą vėl kurti.
Laviruoji tarp interjero ir drabužių dizaino. Kaip atrodo tavo kaip kūrėjos diena? Ar interjere pamatyti sprendimai įkvepia ir tolesnius JURGA KANCO planus ir linijas?
Mano diena visada pilna minčių, svajonių, naujų idėjų, darbų. Nuo ranka braižyto brėžinio, statybvietės iki mezginių. Myliu savo darbą – tiek kuriant namus, tiek drabužius. Atiduodu tam visą širdį.
Interjero sprendimai visiškai nedaro įtakos JURGA KANCO kūrybai. Tai kaip atskira planeta. Kaip kitas patiekalas. Tiek vienoje, tiek kitoje veikloje didžiausia dovana – klientų pasitikėjimas ir laisvė realizuoti savo idėjas. Ir tai vienintelis jungiamasis šių veiklų ryšis.
Minėjai, kad produktų idėjos kilo beieškant produktų klientams. Kaip jie tapo tokiais, kokie yra dabar? Ką simbolizuoja JURGA KANCO logotipas – taškas apskritime?
Labai sunku atsakyti, kodėl produktai yra tokie, kokie yra. Tiesiog ateina mintis ir norisi ją realizuoti. Neklausiu savęs, kodėl. Žvakės gimė spontaniškai. Pati labai mėgstu kvapus, žvakes. Maniškės, kaip ir daugelis kitų mano kūrinių, absoliučiai asocijuojasi su žmogumi. Tai atsispindi žvakių pavadinimuose ir aprašymuose. O pačių indelių dekoravimo idėja kilo iš darbo interjero srityje. Šia dekorine medžiaga dengiamos sienos, grindys. Žvakių gamyba – mano poilsis ir meditacija.
Logotipas – nieko naujo, unikalaus, tarsi banalu, bet man labai artima ir gražu. Paprastumas, minimalizmas atspindi tai, kokia aš esu. Žinoma, tai ir simbolika. Tai saulės ženklas. Tai erdvė. Tai viskas, kur Dievas padėjo tašką. Tai Visatos pradžios žymė. Viskas prasideda nuo pirmojo taško erdvėje, lape. Tai viso tai, kas sutverta, pradžia. Tai tobulumas, judesys, esmė.
Žmonės skiria vis daugiau laiko savo spintos turiniui, domisi drabužių gamybos procesais. Kaip atrodo JURGA KANCO drabužių kūrybos procesas nuo A iki Z?
JURGA KANCO gaminiai – drabužiai, patalynė – siuvami Lietuvoje iš čia išausto kokybiško 100 % minkštinto lino. Visi nėriniai bei sagutės taip pat iš lino.
Kiekvienas produktas gimė iš širdies, pirmiausia jį nupiešus ant popieriaus. Tuomet pati grįžau prie siuvimo, bet supratau, kad man trūksta profesionalų pagalbos – tobulam gaminiui reikia gerų lekalų. Taip į komandą prisijungė lekalų fėja – Inga, kuri kantriai įgyvendino mano norus, nuostabiai pasiuvo pavyzdžius. Be komandos nepadaryčiau nieko, nors ir pati veikiu daug.
Drabužių gamyba neatsiejama nuo įvairių audinių atraižų likučių. Kaip panaudojate gamyboje atliekančias lino audinio skiautes?
Kiekvienas produktas yra siuvamas individualiai, jei reikia, atsižvelgiant į asmeninius poreikius. Labai stengiausi išvengti pakavimo, gamybos šiukšlių, todėl produktas – drabužis, patalynė – supakuojamas į iš lino audinio likučių pagamintą pagalvę-maišą. Tai puikiai tinka laikyti norimą daiktą spintoje, keliaujant bei gali būti naudojama kaip papildomas pagalvės užvalkalas. Taip pat audinio likučiais aptraukiame sagas. Iš tiesų labai atsakingai naudojame audinį – atliekų praktiškai nebelieka.
Kiekvienas audinys turi savų savybių, kurias tenka apžaisti arba išmokti su jomis dirbti. Kokius iššūkius atnešė lino audinys?
Linas yra itin gyvas, turi savybę judėti ir trauktis. JURGA KANCO gaminiai siuvami iš kokybiško minkštinto lino, kuris jau yra apdorotas, tad susitraukimo tikimybė labai mažai. Minkštinto lino gaminys nepraranda savo formos, o po skalbimo neišsikraipo. Siūti gaminius iš tokio lino – sudėtingiau, tačiau klientės gauna gerokai aukštesnės kokybės produktą.
Žinoma, minkštintą liną reikia mylėti ir pažinti. Jis pradžioje šiek tiek pūkuojasi, tačiau po kelių skalbimų šis bruožas išnyksta. Tai yra esminis skirtumas tarp natūralaus ir minkštinto lino. Taip pat kokybiškas linas turi glamžytis.
Kokia JURGA KANCO misija?
Visų pirma, parodyti, kad linas – nuostabus, ilgaamžis audinys. Suteikiantis nepamainomą jausmą liečiantis su kūnu: tiek miegant, tiek dėvint. Norisi, kad žmonės mylėtų tai, kas tikra. Man linas asocijuojasi su laisve, lengvu plevenimu, jaukiu prisilietimu, ištikima ir ilgaamže draugyste, kuri keliauja iš kartos į kartą. Tad siekiu šia pažintimi su linu ir laisve apdovanoti kiekvieną klientę.
Kokie pagrindiniai sunkumai vystant atsakingą prekių ženklą Lietuvoje?
Žmonės vis dar nori pirkti daug ir pigiai. Gaila, bet dauguma dar nevertina savęs tiek, kad leistų sau turėti tvarų produktą. Žinoma, ne visi, bet dauguma, yra „greitojo maisto“ vartotojai. Norėtųsi, kad susimąstytume, jog pirkdami daug ir pigiai išleidžiame žymiai daugiau pinigų, nevertiname savęs, savo aplinkos, savo namų – planetos.
Kokia JURGA KANCO bus ateityje?
Oi! Turiu labai daug svajonių, kurios, dėkui Dievui, žingsnis po žingsnio virsta planais ir realybe. Svajoju ir tikiu, kad žmonės pamils save ne tik paviršutiniškai, o iš esmės: savo aplinką, namus, daiktus. Pradės vertinti ir atskirti tai, kas tikra.
Jei reikėtų JURGA KANCO sutalpinti penkiuose žodžiuose, kokie jie būtų?
Laisvė. Tikrumas. Tikėjimas. Ilgaamžiškumas. Meilė.
Jurga, vis mini laisvę. Kas tau yra laisvė?
Man laisvė – tai galimybė būti savimi ir būti tokiam, kaip jautiesi. Žmogui svarbiausia ne tai, kaip jis gyvena, o kaip jaučiasi. Ar laisvas yra save išreikšti, būti tokiu, kokiu nori. Laisvė, kai nevaržo praeitis ir nebijai ateities. Oi, kaip tai sunku… Tai viso gyvenimo uždavinys. Mano kūryba yra mano laisvė. Tad dalijuosi ja su visais.
