Pasitelkti madą kaip priemonę atvirai kalbant apie visuomenei nepatogias temas, asmeniškai išgyventi kiekvieną idėją, kas kartą ieškant naujų realizacijos būdų. Dizainerio Tomo Baranausko, žinomo Thom Bara vardu, rankomis sukurtos kolekcijos tampa ne tik gyvenimiškomis istorijomis, bet ir sudėtingų analizių ir tyrimų lauku. Kokia buvo pirmoji pažintis su mada, kaip gimsta kūrybinės idėjos bei kaip atrodo savojo identiteto paieškos – apie tai kalbamės su jaunu ir ambicingu mados kūrėju.
Nuotrauka: Mark and Migle photography
Papasakok, kaip ir kada susidomėjai mada?
Sunku prisiminti, kada tai įvyko. Tačiau visada turėjau aiškų žinojimą, kad savo gyvenimą noriu sieti su menu. Ieškojau sau tinkamos meno rūšies. Buvau pradėjęs mokytis dailės mokykloje, bet praėjus metams, nusprendžiau nutraukti mokslus. Pamenu, kad viename žurnale netikėtai aptikau nuotrauką su Christian Dior modeliu. Taip ėmiau gilintis į mados istoriją, kuri tada dar neturėjo savo terpės Lietuvoje. Pirmoji mano veikla, susijusi su mada, buvo straipsnių rašymas į fmag.lt. Galiausiai, baigdamas mokyklą, nusprendžiau stoti į mados dizainą.
Kodėl visgi pasirinkai mados dizainą?
Supratau, kad man yra lengviau save išreikšti vizualiai, o ne žodžiais. Pradėjęs mokytis Vilniaus dailės akademijoje, norėjau kuo daugiau daryti ir kurti, nes kol dar esi studentas ir eini ieškojimų keliu, gali drąsiai eksperimentuoti. Dalyvavau įvairiuose renginiuose, kur tik reikėdavo padėti. Taip galėjau susipažinti su mados virtuve, suprasti, kaip ji funkcionuoja. Teko dirbti ir „Mados Infekcijoje“, kur pradėjau nuo asistavimo užsienio dizaineriams, o po to perėjau prie festivalio koordinavimo.
Anksčiau dirbai stilistu?
Laikas nuo laiko norisi išbandyti ką nors naujo, tačiau susijusio su ta pačia mados sritimi. Pastaruoju metu stilistu dirbu vis rečiau. Anksčiau buvau išmėginęs ir žurnalistiką, dirbau asistentu reklamose bei filmuose. Šiuo metu vedu kursus „Smilga Beauty Lab“. Taipogi esu samdomas kaip dizaineris.
Kodėl tik šiais metais nusprendei dalyvauti „Mados Infekcijoje“?
Tai buvo ne noras, o veikiau vidinis postūmis. Anksčiau nejaučiau poreikio kurti ir pristatyti kolekciją „Mados Infekcijoje“. Veržtis kažką būtinai daryti ar tiražuoti darbus – ne mano tikslas. Kadangi šiuo metu tęsiu magistro studijas, pamačiau, jog mano tiriamajam darbui reikia gilesnio vienos temos plėtojimo vizualiąja prasme. Dėl šios priežasties nusprendžiau dalyvauti „Mados Infekcijoje“.
Tavo naujausia kolekcija „Juoda“ tęsia anksčiau nagrinėtą temą. Kodėl tau yra svarbus idėjų tęstinumas?
„Juoda“ yra tęsinys mano ankstesniosios kolekcijos „Ji?“, kuri buvo mano diplominis darbas. Abiejuose darbuose analizavau mentalinį dualumą: vyras ir moteris, yin ir yang filosofija, androgeniškumo samprata, Sigmund Freud teorija, kalbanti apie priešingybes. Kartu man svarbus ir gilinimasis į irimo procesą. Kas lieka po jo? Kas bus toliau? Visa tai norėjau išgyventi asmeniškai. Sąmoningai neieškojau naujų temų, o vietoje to atsigręžiau į tai, kas mane supa. Vieną temą vystau per kelias kolekcijas.
Nuotrauka: Mark and Migle photography
Tavo kolekcijos pasakoja sudėtingas istorijas. Kaip pavyksta jas atskleisti per drabužį?
Kaip žodžiams suteikti vizualų ir suprantamą pavidalą? Kaip visa tai pateikti kitaip? – tai didžiausias uždavinys, kurį privalau kas kartą išspręsti. Gilinuosi į temos istoriją, pasakojimus, praeitį ir dabartį, ieškau to, kas yra aktualu šiandien. Stengiuosi atrasti sąsajas su ankstesnėmis kolekcijomis, savimi pačiu. Tuomet bandau sukurti produktą, kuris būtų kitoks, keistas, išsiskirtų iš bendro konteksto. Sunkiausia išvystyti temą taip, kad ji būtų suprantama didžiajai daliai visuomenės, o ne tik tam tikram žmonių ratui. Nesinori būti iš tų kūrėjų, kurie pirmiau sukuria kolekciją, o tik po to bando ją apvilkti tema.
Kaip prasidėjo bendradarbiavimas su aksesuarų kūrėjais „The Coal“?
Žinojau, kad mano naujausią kolekciją puikiai papildytų juodos odos aksesuarai. „The Coal“ atradau pažįstamų žmonių dėka. Pamačiau, kad mus vienija panaši stilistika, estetinis suvokimas. Mane sudomino tai, kaip jie parenka odą, išgauna įdomias faktūras, kuria minimalų dizainą. Aksesuarai, kurie buvo panaudoti kolekcijoje „Juoda“, yra vienetiniai, riboto kiekio kūriniai, dažyti augaliniais dažais bei apdirbti lazeriu. Bendrą kalbą suradome iš karto, pradėjome kurti planus ir bendradarbiavimo idėjas. Man patiko jų suinteresuotumas, jausmas, kad dirbi ne vienas, o komandoje.
Kodėl naujausioje kolekcijoje vyrauja išskirtinai juoda spalva?
Su juoda spalva yra lengviau dirbti. Ji nepretenzinga ir neutrali. Galbūt ją jau spėjau prisijaukinti. Anksčiau buvo priešingai. Juoda spalva man asocijuojasi su paslaptimi, poetika, įvairiomis prasmėmis. Taip pat pastebėjau, kad „Mados Infekcijoje“ dalyvaujančių dizainerių tarpe su šia spalva dirba vos keletas kūrėjų.
Kas bendro yra tarp M. Cvetajevos eilių ir anglies naudojimo kolekcijoje?
Poetės kūryba susidomėjau prieš dvejus metus, o rusų literatūra mane žavėjo dar anksčiau. Man patinka šios kalbos skambesys, akcentas ir sodrumas. Joje telpa energija, pyktis ir švelnumas. Skaičiau ne vieną rusų poetų eilėraštį, bet labiausiai įsiminė M. Cvetajevos eilės. Pradėjau domėtis jos asmenybe, gyvenimu. Šis eilėraštis kalba apie paskutinius momentus, nykimo procesą. Kas bus po viso to? Ieškojau sąsajų su žeme, pirmine žaliava. Yra toks posakis: „Iš dulkės gimei – dulke ir virsi“. Ieškodamas kitokio, alternatyvaus sprendimo, atradau anglį. Ji degdama įgauna tam tikrą formą, yra tarytum tas žmogus, kurį keičia išgyvenimai. Šios skirtingos detalės padėjo išgryninti temą, pasakojančią apie vidinio sudegimo nuotaiką, nuoskaudas, baimes. Besigilinant į šią temą, ateina ir naujos idėjos ateities darbams. Tuo tarpu kas kartą kuriant kolekciją, norisi iš savęs išgauti emociją, apie kurią kartais nėra drąsu kalbėti kitiems.
Ar tau yra svarbu derinti kūrybą su komercija?
Tiek kūrybinė, tiek komercinė pusės yra svarbios. Juk norisi, kad kūryba taptų ne tik savęs realizavimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Taipogi svarbu turėti galimybę investuoti į kolekcijos kokybę, audinius, sukurti daugiau modelių, juos tiražuoti.
Kiek tavo kūrybiniame procese yra spontaniškumo ir planavimo?
Nesivadovauju aiškia disciplina. Kūrybinis procesas vyksta tarytum kreive – tai aukštyn, tai žemyn. Jei manęs laukia svarbus darbas, tarkim, pasiruošimas „Mados Infekcijai“, tuomet aš niekam kitam neskiriu laiko, išskyrus darbui. Pati kūrybos pradžia būna sustyguota iki smulkmenų. Žinau, kada reikia padaryti eskizus, parinkti audinius ar faktūras. Tuo tarpu kolekcijos koncepcija galutinai išsivysto tuomet, kai modeliai būna jau sukurti. Kol kas dirbu vienas, tad esu atsakingas už visus kūrybos etapus. Tačiau tai yra augimo ir mokymosi procesas.
Ar tave aplanko jausmas, kad kolekcija yra neužbaigta?
Kol kas taip nenutinka. Likus savaitei iki „Mados Infekcijos“ pagrindiniai pasiruošimo darbai buvo užbaigti. Laisvu metu vyko primatavimai, avalynės paieška, susitikimai su visažistais. Pradžioje laikas buvo labai įtemptas, darbas prasidėdavo anksti ryte, o baigdavosi vėlai vakare. Atėjus paskutinei savaitei iki kolekcijos pristatymo, nebuvo jokios įtampos.
Ar vis dar ieškai savojo braižo ir identiteto?
Tai ilgai trunkantys ieškojimai. Mane domina labai daug dalykų. Tai gali būti ne tik įvairios temos, bet ir prekiniai ženklai ar skirtingi mados namų kūrybiniai braižai. Kartais ateina stimulas kurti, pasitelkiant jų sintezę. Mane gali dominti tiek Rick Owens, tiek šio dizainerio priešingybė – Versace.
Ar domėdamasis skirtingų mados kūrėjų darbais, nebijai perimti jų stiliaus?
Nebijau, nes manau, kad tai yra natūralus augimo ir savęs kaip kūrėjo ieškojimo procesas. „Mados Infekcijoje“ pristatyta kolekcija yra paremta eksperimentu. Manau, kad dar galiu save pateisinti, kodėl kuriu taip, o ne kitaip. Tačiau nenorėčiau, kad tai užsitęstų. Geriau kelis metus skirti identiteto ieškojimui, provokacijoms, reikalauti iš savęs kas kartą sukurti kažką naujo ir nematyto arba tokio, kas išjudintų visuomenę.
Ar galvoji kurti vyrams?
Šio klausimo sulaukiu dažnai. Kartais pagalvoju, jog būtų įdomu ką nors sukurti ir vyrams. Tačiau vyrų mada Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius, jos formavimosi procesas vyksta lėtai. Aš kuriu neutralius rūbus. Ankstesnė mano kolekcija „Ji?“ buvo konstruota pagal vyrišką modelį, bet demonstruota moterų. Visgi nenoriu savęs įsprausti į tam tikrus rėmus ir, tarkim, kurti tik vyrams. Mano braižas dar nėra iki galo susiformavęs. Nežinau, ar mano kuriami rūbai bus lengvai tiražuojami ir dėvimi.
Nuotrauka: Laima Stasiulionytė
Ar turi savų nerašytų kūrybos taisyklių ir principų?
Pirmiausia, visada turiu pasidaryti eskizus. Jie atstoja planą, padeda nepamesti pradinės idėjos. Nepaisant to, eskizai telieka pirminiais sumanymais, nes galiausiai rezultatas gaunasi kitoks. Vadovaujuosi principu, kad įpusėjus kūrybiniam procesui, turiu ką nors pakeisti. Taip nutiko ir su „Mados Infekcijai“ skirta kolekcija. Viena jos dalis turėjo būti komercinė, kita – eksperimentinė. Tačiau galiausiai viskas tarpusavyje susiniveliavo ir nebuvo galima atskirti šių pusių.
Muzika taipogi vaidina labai svarbų vaidmenį kūryboje. Mėgstu klausytis klasikos kūrinių. Tuomet mano vaizduotėje gimsta vaizdiniai, kaip turėtų atrodyti būsima kolekcija. Pavyzdžiui, klausantis vieno kūrinio radau sprendimą, koks bus apšvietimas, modelių ėjimas podiumu. Taip atsirado ir idėja juodoms kaukėms.
Kas tave domina be mados?
Pastaruoju metu man įdomi karo metų istorija ir apranga. Taip pat stengiuosi atrasti naujų ir nežinomų detalių apie subkultūras. Domiuosi unifikacija. Gilinuosi iš kur ir kaip atsiranda peršamas požiūris, kas yra teisingas skonis ir stilius, kodėl jam pasiduodame ir tampame visuma.
Kokius tikslus keli sau kaip kūrėjas?
Anksčiau turėjau tikslą kelti kuo daugiau provokacijų, sukurti kažką nestandartinio, alternatyvaus. Žinoma, man buvo svarbu visa tai integruoti į komerciją. Šiuo metu neturiu vieno didelio siekio. Mano tikslai yra epizodiniai, atsiranda su tam tikru gyvenimo etapu.
