Raudonosis, putlutis, geros šypsenos senelis – kiekvieno mažo vaiko svajonių dėdulė. Jei dar su pilnu maišu dovanų, tai kas antras susigundytų į jį iškeisti ir savo tėvus. Tokiam vaikų etalonui tik 80 metų ir jis negimė „iš oro”. 1931 metais Coca Colos reklamoje pasirodė modernusis Šventasis Nikolas – tobulas šių laikų senelio prototipas. O tokia vizija gimė dailininkui Haddon Sundblom (neveltui jis buvo švedas), ją kūrė 33 metus ir pagaliau taip ištobulėjo, kad 1972 metais net sukūrė kalėdinę iliustraciją PLAYBOY žurnalui. Tiesa, Haddon Sunblom nebuvo pirmasis raudonojo Kalėdų Senelio kostiumo kūrėjas – 1862 metais karikatūristas Thomas Nast, įkvėptas poemos „Twas The Night Before Christmas”, žurnalui Harper’s Weekly nupiešė beveik tokį patį riestabarzdį, raudonpaltį Kalėdų Senelį, kurį turime iki šių dienų; tačiau tuomet jis labiau panašėjo į elfą nei į senolį, gal todėl, kad tais laikais stambūs ir aukšti buvo tik solidūs ponai. Taigi, sulaužome stereotipą, kad raudona senelio uniforma gimė nuo kalėdinės Coca–Cola etiketės atsiradimo.
Iliustracija: Artūras Panovas/SwO magazine
Prieš keletą dešimtmečių šiandienos vaikai būtų verkę per Kalėdas: seniau Kalėdų senelis buvo aukštas ir plonas, žalias ir šiek tiek kraupokas, dažniausiai atsirandantis elfo pavidalu. Kai kuriose šalyse Kalėdų tėvelis buvo vaizduojamas su gelsvai ruda mantija ir net gyvūno oda, o kartais jis tapdavo ir turtingu vyskupu. Kalėdų Senelis tradiciškai turėdavo ir įvairius aksesuarus – Olandijoje jis buvo vaizduojamas išlindęs pro kaminą su pypkute, Skandinavijoje su elniu ir rogėmis, o Vokietijoje – su skraidančiais arkliais. Danijos Senelis tikriausiai buvo vienas iš išskirtiniausių Kalėdų veikėjų, apsivilkęs pilkais rūbais, užsiauginęs trumputę barzdą, tačiau kaip ryškų akcentą užsidėjęs raudoną skrybėlę.
Rusijos Senelį Šaltį gerai prisimename iš senosios animacijos, vilkintį mėlynais kailiniais, skriejantį ant milžiniškų greitaeigių rogių, o į jo parankę, kaip matėme, mielai įsikibusi „Sniguračka“. Argi neprimena naujųjų laikų Rusiškos svajonės?
Tiek britų tautosakoje, tiek Charles Dickens apysakoje „Kalėdų giesmė” Kalėdų Tėvas vaizduojamas kaip linskmas, žalio apsiausto ir pasišiaušiusios barzdos savininkas; tik „Kalėdų giesmės“ personažas visus sveikindavo Kalėdų rytą vaikščiodamas Londono gatvėmis, o senasis pasakų veikėjas atjodavo ant ožkos.
Žinoma, amerikiečių fantazijos niekas nepralenks: pirmasis Kalėdų Tėvo prototipas buvo Olandas jūrininkas su pypkele ir žaliu žieminiu apsiaustu.
Kalėdų Senelis gali keisti savo kostiumus ar barzdos ilgį, tačiau kiekvienas vaikas (ar žmogus, nepamirštantis vaikystės) jaus, kad tai tas dėdė, prieš kurį teks raudonuoti, kad buvo blogas praėjusiais metais, tačiau užteks papsakyti išmoktą eilėraštį ir vis vien gausi dovanėlę. Nedingai per tiek metų, nepabėgsi ir dabar, Kalėdų Seneli!
