Nuotraukos – Simo Lin © Alytuje esančio ir iki šiol tebeveikiančio kino teatro „Dainava“ salė.
Nuo birželio 26 d. iki liepos 25 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodų salėje (Gedimino pr. 51) veiks medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ fotografijų paroda „Kino teatras regione“.
„Meno avilys“ dar pernai pradėjo kino kultūros tyrimą Lietuvos regione ir kartu su fotografu Simu Lin keliavo po šalį siekdami įamžinti kino teatrų istorijas, pastatų ir vietovių unikalumą ir jiems būdingus bruožus. Atliekant tyrimą archyve aptiktas 1988 m. dokumentas, kuriame pateiktas Lietuvos kino teatrų ir kino rodymo įrenginių sąrašas tapo atspirties tašku kelionėms beieškant senųjų kino teatrų. Tyrimas atskleidė, kad iš 260 sovietmečiu Lietuvoje veikusių kino rodymo erdvių apytikriai 160 buvo kino teatrai, kurių beveik absoliuti dauguma – apie 140 – buvo šalies regionuose, t. y. stovėjo ne Vilniuje ar Kaune. Šiandien iš jų pirminės architektūrinės išvaizdos pernelyg nepakeitusių regione išliko vos 20.
Buvusi Marijampolės kino teatro mechanikė Marija Ivoškienė
Parodoje „Kino teatras regione“ pamatysite dalį Lietuvoje išlikusių kino teatrų, jų interjerus ir portretus žmonių, dirbusių šiose kino rodymo erdvėse. Tarp jų – keturi Lietuvos regione tebeveikiantys kino teatrai: Alytuje – kino teatras „Dainava“, Marijampolėje – „Spindulys“, Gargžduose – „Minija“ ir Alantoje bendruomenės įkurtas kino teatras „Virinta“. Kituose parodoje eksponuojamuose kino teatruose įsikūrę baldų komisai, parduotuvės, dienos ir jaunimo centrai, smulkieji verslai. Dalis jų apleisti ir nenaudojami arba renovuojami. Tarp eksponuojamų kino teatrų fotografijų galėsite išvysti dar visai neseniai Panevėžyje tebeveikusį vieną moderniausių to laikotarpio kino teatrų „Garsas“.
Šiandien nebeveikiantis Zarasų „Rūtos“ kino teatras.
Šakiuose veikęs kino teatras „Jaunystė“ tapo jaunimo centru ir cirko mokykla.
Klaipėdos kino teatras „Vaidila“.
Dokumentinės fotografo Simo Lin nuotraukos atspindi šių erdvių įvairovę, vis dar tebematomi praeities ženklai, kartais siurrealistiniai ir netikėti naujos kino teatrų realybės kadrai. Tušti kino teatrų ekranai tapo pagrindiniu ekspoziciją vienijančiu elementu, tuštumas suvokiant ne kaip senųjų kino teatrų veiklos pabaigą, o kaip atvirą būsimų kino pasakojimų galimybę. Parodos žiūrovai kviečiami pažvelgti į kino teatrą iš arčiau, kiekvienas jų – istorines ir technologines permainas liudijantis, naujus ryšius su aplinka ir žmonėmis kuriantis kūrinys.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
