„Kaunas yra Kaunas“, „Vilnius yra Vilnius“ – kas nėra girdėjęs bent vienos iš šių frazių? Kuo šie miestai unikalūs ir kuo skiriasi, kad bet kokius juose vykstančius įvykius suniveliuojame į paprastą išvadą?
Nuotraukos – Viliaus Dranseikos asmeninio archyvo ©
Apie Kauno ir Vilniaus panašumus ir skirtumus, „tikrus kauniečius“ ir „tikrus vilniečius“, artėjant MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ parodai, kuri bus atidaryta balandžio 23 d. abiejuose miestuose, pasakoja filosofas Vilius Dranseika.
Kodėl „Kaunas yra Kaunas“?
„Google“ paieška rodo, kad internete Vilnius minimas daug dažniau nei Kaunas, tačiau frazė „Kaunas yra Kaunas“ tris kartus dažnesnė nei „Vilnius yra Vilnius“ (dešimt tūkstančių ir trys tūkstančiai atvejų). Kyla klausimas – kokia savybė ar savybių rinkinys priskiriamas Kauno miestui, pasakant, kad jis „yra Kaunas“?
Rūta Marcinkevičienė prieš du dešimtmečius atliko Kauno vardo reikšmių tyrimą ir nustatė, kad Kaunui klijuojamos įvairios etiketės, kuriomis pabrėžiamas patriotizmas ir provincialumas, sporto pasiekimai ar kriminalinė patirtis. Vis dėlto šie palyginimai nėra amžini, jie gali keistis ar tapti neatpažįstami. Pavyzdžiui, dabartiniam jaunimui, nežinančiam paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio realijų, asociacijos su nusikalstamumu veikiausiai būtų silpnesnės. Naujesnių tyrimų, deja, rasti nepavyko. Bet perbėgant akimis pastarųjų metų „Kaunas yra Kaunas“ frazės vartojimo atvejus internete, nesunku rasti vis dar gyvus prieš du dešimtmečius fiksuotus kontekstus: nuo prezidento Gitano Nausėdos „Kaunas visada yra laisvės lopšys. Kaunas yra Kaunas“ iki žinių portalo komentarų skiltyje Ambu prisistatančio piliečio „Wow… Kaunas yra Kaunas. Na ir dar Vilniaus [K]rasnucha su [K]irtimais. Buduliai ir tiek.“
Miestų lenktyniavimas – dažnas reiškinys
Miestų lenktyniavimas nėra vien Lietuvos specifika, tai dažnas reiškinys, ypač tada, kai šalyje yra du stambūs centrai, nors juos lyginti galima ne visais aspektais.
Dažnai tokia pora bus dabartinė šalies sostinė ir antrasis miestas. Kartais antrasis miestas gali būti netgi istorinė sostinė, kaip Varšuva ir Krokuva ar Maskva ir Sankt Peterburgas. Kartais šioje stambiausių centrų poroje apskritai nėra sostinės – Sidnėjaus ir Melburno, Rio de Žaneiro ir San Paulo atvejais. Ypač centralizuotose valstybėse aiškaus antrojo miesto gali ir nebūti – joks kitas Latvijos miestas neįstengs lygintis su Ryga ir joks Jungtinės Karalystės miestas – su Londonu. Bet net ir tokiais atvejais miestai lenktyniauti gali regioniniu lygmeniu, kaip Liverpulis ir Mančesteris ar Glazgas ir Edinburgas.
Tikras vilnietis ir tikras kaunietis?
Vienas iš „tikro vilniečio“ ir „tikro kauniečio“ apibrėžimų reikalauja, kad tame mieste būtų gyvenusios bent kelios giminės kartos. Šiuo atžvilgiu Vilnius ir Kaunas labai panašūs. Tokie „tikrieji“ yra persismelkę miesto istoriškumu, vertina jo architektūrinį savitumą, niekas kitas taip neskaudina jų širdies kaip statybinio krano vaizdas arti miesto centro.
Kitos „tikrumo“ sampratos labiau pabrėžia miestų skirtumus. Štai interneto parduotuvėje parduodamuose marškinėliuose su užrašu „Tikras kaunietis“ pavaizduotas „Žalgirio“ apranga vilkintis rūstus tauras su krepšinio kamuoliu. O panašaus dizaino marškinėliuose su užrašu „Tikras vilnietis“ – ant suirzusio šv. Kristoforo peties sėdintis visai nepamaldžiai nusiteikęs vaikelis su full cap kepure ir kitais madingais vaizduojamojo laikotarpio aksesuarais. Tai konkretaus dizainerio autorinės interpretacijos, bet jose atpažįstami plačiai paplitę vaizdiniai.
„Tikro kauniečio“ ryšys su Kauno „Žalgiriu“ taip smarkiai pabrėžiamas, kad net pasitelkiamos biologijos sąvokos. Jis jau gimsta būdamas komandos sirgaliumi, Kauno „Žalgiris“ yra tikro kauniečio genuose. Toks pasišventimas sporto klubui kartais pateikiamas kaip atskiras kaunietiško bendruomeniškumo, lojalumo savo bendruomenei atvejis. O štai „tikro vilniečio“ vaizdinys visuotinio ryšio su sportu neturi, kaip neturi ir ryškesnių sąsajų su patriotizmo idėja ar siaurai etniškai apibrėžta lietuviška tautine tapatybe.
Miestų stereotipai
Ar pastebiu dar stereotipų? Taip. Vilniečiai – kosmopolitiški, atviri, besikliaujantys sėkme ir palankiomis aplinkybėmis, nuolat vaikosi madų. Kauniečiai – įtarūs, žvelgiantys į „atvykėlius“ kiek iš aukšto, itin verslūs, bet konservatyvūs.
Pripažįstu, kad ne vienas iš paminėtų stereotipų yra, švelniai tariant, senstelėjęs, atsiduodantis naftalinu, nelabai turintis ryšį su tikrove, o gal niekada ir neturėjęs. Tačiau tai ir yra būdinga stereotipui. Net kai suprantame, kad yra pasenę, nebeaktualūs, nurašytini, jie vis dar gali veikti miesto ir miestiečių tapatybę. Ypač tada, kai labai tiesmukai bandoma nuo šių stereotipų atsiriboti.
Miesto ir miestiečių tapatybės klausimai – nepaprastai įvairūs. Galime klausti sociologų, kiek konkretūs su miestu siejami stereotipai yra būdingi tam tikrai kartai ar socialinei grupei, kada jie nustoja būti atpažįstami. Galime klausti istorikų, kaip formavosi šie stereotipai, kaip istoriškai keitėsi Kauno ir Vilniaus santykis. Galime klausti psichologų, kokius psichologinius žmonių poreikius ir mąstymo tendencijas atliepia šie reiškiniai. Dar galime svarstyti, kada Kaunas nebebūtų Kaunas, o Vilnius nebebūtų Vilnius. Galbūt atsakymai į šiuos klausimus mums santykinai mažai pasakytų apie šiuos miestus, bet tikrai šį tą atskleistų apie mus pačius ir mūsų mąstymą.
Dar kitaip pamatyti, koks yra Kaunas ir Vilnius, kauniečių ir vilniečių tarpusavio santykis, bus galima MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Parodoje įvairiais pjūviais nagrinėjama Kauno ir Vilniaus kultūra, socialinis gyvenimas, panašumai ir skirtumai.
Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Parodos institucinis partneris – Lietuvos kultūros taryba.
