Iliustracija: Kino teatras „Helios“, 1956. Nuotrauka Viktoro Peršino. Sonatos Žalneravičiūtės nuosavybė
Š. m. lapkričio 19 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Kinas eina per miestą. Vilniaus kino teatrų istorijos“ (veiks iki sausio 31 d.).
Paroda pristato Vilniaus kino teatrų istoriją nuo pirmųjų viešų kino seansų XIX a. pab. iki šių dienų. Iki šiol fragmentiškai tyrinėtą temą siekiama atskleisti keliais aspektais, į kino teatrą žvelgiant ne tik kaip į konkrečioje vietoje veikusią įstaigą, bet ypač akcentuojant jo svarbą Vilniaus gyventojams, reikšmę miesto kultūriniame, politiniame, socialiniame gyvenime bei jos kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Karo ar taikos metu kinas visada buvo skirtas pramogai, nors dažnai tapdavo ir propagandos įrankiu. Ir, žinoma, visais laikais rodant filmus, pirmiausia buvo tikimasi uždirbti. Kinas Vilniuje jau XX a. pr. surinkdavo daugiau žiūrovų nei visos kitos pramogos kartu. Tiesa, XX a. pab., prasidėjus kino teatrų privatizacijai, atkeliavus video technikai, kino teatrai sunkiai vertėsi. Bet šiandien, nors kino teatrą nesunkiai galima įsirengti namie, vis daugiau žmonių vėl grįžta į viešus kino teatrus.
Šios parodos idėja kilo kino tyrėjai Sonatai Žalneravičiūtei, kuri kelerius metus rinko medžiagą knygai apie Vilniaus kino teatrus. Tęsiant tyrimą kartu su Nacionalinės dailės galerijos kuratorėmis, parodai buvo sutelkta unikali medžiaga, iliustruojanti kino teatrų raidą, kino sklaidą bei jo recepciją.
Ekspoziciją sudaro ir asmeniniuose, ir visuomeniniuose archyvuose bei muziejuose saugomi eksponatai, dokumentai, vaizdo bei garso įrašai. Tyrimo metu išaiškinta per 50 vietų Vilniuje, kur buvo rodomas kinas. Parodoje pristatomas jų žemėlapis.
