Šią savaitę Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) lange vilniečiai gali išvysti išraiškingą tirpstančio ledo ir jame užšaldytos augmenijos instaliaciją. Ją nuotoliniu būdu kūrė Kopenhagoje gyvenanti menininkė Rūta Palionytė kartu su „Kino pavasario“ komanda. Taip pristatoma kovo 18 – balandžio 5 dienomis virtualiai vyksiančio „Kino pavasario“ vizualinė tapatybė ir pagrindinė tema „Veikti ar / ir būti?“.
VEIKTI AR IR BŪTI instaliacija. Nuotraukos – Tautvydas Stukas ©
Tiesiogiai instaliacijos tirpsmą galima stebėti ir www.laukiukinopavasario.lt. Organizatoriai nežino tikslaus atsakymo, kada kūrinys išnyks ir kaip keisis tirpdamas. Aišku viena, kad ledas ištirps, kaip ir baigsis karantinas.
„Šių metų festivalio tema gimė iš noro apmąstyti pandemijos suardytą įprastą kasdienybę. Pokyčiai išjudino klausimą – kaip elgtis šiandieniame pasaulyje. Kartu su programos sudarytojais Aiste Račaityte, Andrejumi Tănăsescu ir Marija Fridinovaite ieškojome filmų, kurie svarstytų pasirinkimo klausimus skirtinguose kontekstuose – istoriniame, filosofiniame, psichologiniame, socialiniame. Klausimas „Veikti ar / ir būti?“ yra kvietimas žiūrint minėtus filmus įsiklausyti į save, atidžiau įsižiūrėti į vyksmą aplink, globalią situaciją ir kokį poveikį patiriame mes, kaip individai, kaip visuomenė, kaip vienai aplinkai priklausantys gyvi organizmai“, – šių metų temą ir specialią programą pristato Mantė Valiūnaitė, „Kino pavasario“ meno vadovė.
2021 m. KINO PAVASARIO vizualinė tapatybė
Specialioje programoje bus rodomi ryškių meistrų, pavyzdžiui, Erico Rohmero ar Chantal Akerman, filmai, taip pat balsai iš mažiau Lietuvoje rodomų kraštų – Medas Hondo iš Mauricijaus ar Tomas Gutierrez Alea iš Kubos. Skirtingi klausimo aspektai ir siūlomi atsakymai nusidrieks iš teminės programos į kitų programų filmus. Daug vaisingų dialogų užsimezgė tarp filmų, kurie sukurti prieš kelis dešimtmečius, ir tų, kurie neseniai buvo baigti.
Sustingusiame lede – gyvybė
Edinburge menų magistro studijas baigusios R. Palionytės sukurti darbai buvo pristatomi Kopenhagos šviesos festivalyje, šviesos instaliacijų festivalyje Islandijoje, Kanarų saloje Lansarotėje, eksponuojami Estijos architektūros muziejuje.
„Sustingusiame lede išties yra nemažai vyksmo, tai itin gyva medžiaga. Šąlančio vandens molekulės jungiasi į kristalus ir jų formuojamas struktūras, o tirpstant ledui viskas teka, laša – procesai ir dariniai, kurie puikiai gaudo šviesą. Kadangi šviesa yra neapčiuopiama materija, ledas tampa organiška ir skaidria aikštele jam stebėti“, – sako R. Palionytė.
Pasak Kęstučio Gerliako, „Kino pavasario“ kūrybos vadovo, iš tirpstančio ledo gniaužtų išsivaduojantys augalai, pirmiausia, matyt, asocijuosis su pavasariu. „Žvelgiant giliau, tai gali būti sustingusių vidinių būsenų atsiskleidimo metafora, tačiau ne tik. Vieniems tai primins šių dienų aktualijas, laukiamą karantino pabaigą, klimato atšilimo grėsmę, kitiems ⎯ galbūt kelionių į šiltesnius kraštus ilgesį. Gerai, kai kūrinys nukreipia įvairiomis interpretavimo kryptimis, skatina mąstyti savaip, kelia skirtingas emocijas. Apie jų įvairovę juk ir yra festivalis“, – sako K. Gerliakas.
Palionytės teigimu, renkant augalus buvo svarbi jų kilmės įvairovė. „Norėjosi, kad per augalus atsispindėtų globalūs kontekstai, skirtingo klimato formuojami saviti augalų charakteriai. Ledo struktūrose susitinka Australijos gėlė Banksia, minkštieji Amaranthus caud cycloop, kurie, beje, yra valgomi Indijoje arba Pietų Amerikoje, iš Japonijos kilęs Aralia spiderweb ir kiti egzotiniai augalai. Šią kompaniją papildo ir dažnai Lietuvos soduose sutinkama paprastoji dumplūnė, samanos, šaknys, medžio žievės atplaišos iš senojo Lietuvos miško“, – pasakoja menininkė.
ŠMC lange tirpstančio ledo instaliacija – viena iš šiųmečio „Kino pavasario“ vizualinės tapatybės išraiškų. Kartu su R. Palionyte vizualinę tapatybę kūrė talentinga skirtingų disciplinų komanda: grafikos dizaineris Marekas Voida, kino operatorius Eitvydas Doškus, montažo režisierė Gintarė Sokelytė, šiuo metu Vienoje studijuojanti kompozitorė Elena Šataitė ir fotografas Augis Narmontas.
„Kino pavasaris“ kasmet vizualinę tapatybę patiki kurti naujosios kartos talentams. Pernai vizualinę tapatybę „Ateitys“ kūrė lietuvių menininkų Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės duetas „Pakui Hardware“.
