Vagystė – štai kaip galima apibūdinti šį reiškinį, tokį pat seną kaip ir pats kostiumas. Atrodo, moteris iš vyrų spintos perėmė viską, ką tik buvo galima ten rasti. Dizaineriai tai perkonstravo, nupiešė kitomis spalvomis, aplipdė subtiliais, moteriškais šydais. Šis rudens/žiemos sezonas priklauso kostiumui. Kas tai – kokybės, valdžios ar pripažinimo reikalavimas?
Ne naujiena tai, kad siūlant atgimstančia klasika jau seniai tapusią tendenciją, tenka penkis kartus pasukti galvą, kad pateiktum kažką naujo ir patrauklaus. Tad ir šį kartą susiduriame su naujovių integravimu į senas idėjas: neapdirbti oficialaus drabužio kraštai, drapiravimas, sportinis patogumas. Akį traukia ryškūs raštai, žvilgantys audiniai, spalvų derinimas ir iš po griežtų ilgų švarkų lendančios moteriško sijono klostės. Tačiau mes norime pasidžiaugti klasikiniu, kažkada tokiu maištingu dar buvusiu vyriškumu moterų stiliuje. Kam skolintis tik konstrukciją, kai gali pasiimti ir įvaizdžio sielą?
Kadaise, pristatęs šias idėjas, Giorgio Armani pareiškė, kad kostiumas moteriai leidžia varžytis kaip lygiaverčiam oponentui aršiame karjeros žaidime, tuo pačiu metu apsaugodamas ją nuo vulgarių vyro akių. Išbandykite pati – milžiniškas vyro puloveris aukštu kaklu, kostiuminis tvido švarkas bei kelnės, sujuostos diržu. Apsirenkite taip namuose ir jums net neprireiks pasižiūrėti į veidrodį, kad pajustumėte – atrodote tarsi visai kita moteris. Tai yra eksperimentas, leidžiantis daugiau suprasti apie moterį kostiume, o ne androgeniškumo studija. Daugybė šiandienos stiliaus ikonomis tapusių moterų, tokių kaip Maggie Gyllenhaal, Emma Watson, Marlene Dietrich, Tilda Swinton ir kitos, viename ar kitame savo karjeros etape įkūnijo TĄ moterį – subtilią mistinę būtybę, besislepiančią po kostiumo konstrukcijomis. Vienoms tokie bandymai tinka, kitoms tai atrodo juokinga, bet įvaizdis – tai žaidimas, kurį žaisdama niekada nežinai, ką atrasi savyje ir išvysi atvaizde veidrodyje.