Neseniai naująją kolekciją „J.B.P. 20181203“ pristačiusi dizainerė Kristina Sviderskaitė ją dedikavo miesto moteriai. Tai, kuri gyvena megapolyje, visada besikeičiančiame, bėgančiame, skubančiame, kuriame vyksta daug visko aplink. Bet toji moteris moka jausti save, moka sustoti ir įsiklausyti į savo intuiciją. „Šitoj kolekcijoj aš bandau moters akimis pažvelgti į išorinį skubėjimą ir drabužiais suteikti jai saugų ir ramų prieglobstį. Per drabužius (ypač per transformaciją) ji tarsi pritampa, prisitaiko, bet kartu ir nepameta savęs, savo autentiškumo“, – teigė Kristina Sviderskaitė.
Nuotraukos – Rasa Nebasa ©
Apie ką tavo naujoji kolekcija? Kaip ji gimė?
Tam tikrus stilistinius taškus užkodavau pavadinime – J.B.P. 2018 12 03. Tai trijų raidžių kodas ir data, kada kolekcija buvo nufotografuota.
J – Japan (Japonija), nes mane inspiruoja japoniškos estetikos minimalizmas ir gebėjimas neperkrauti, o kalbėti švariai. B – Berlin (Berlynas), nes tai miestas, kuris man asocijuojasi su beribe laisve ir kūryba. P – Paris (Paryžius), kuris man alsuoja elegancija, rafinuotumu, atsipalaidavimu. Taigi kolekcijoje bandau visus šitus dalykus perpinti, sujungti, persluoksniuoti.
Kaip apibūdintum dabartinį savo kūrybos etapą? Kas tau svarbu dabar tavo kuriamoje madoje?
2018 metai man buvo išties pilni energijos ir įkvėpimų ir noro kurti. Berods pirmą kartą per savo asmeninę kūrybos istoriją būsiu sukūrus dvi kolekcijas per metus. Išties džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo. Rezultatai ir komplimentai stumia vėl judėti toliau. Taigi produktyvus ir intensyvus etapas, sakyčiau. Pačiame drabužyje šiuo metu labiau gilinuosi į detales. Pasirodo, jos tiek daug gali pasakyti ir atskleisti! Tad leidžiu joms tą daryti. Taip pat labai svarbus medžiagiškumas, ypač įdomus skirtingų faktūrų derinimas. Ieškau naujų būdų, kaip drabužis galėtų transformuotis, ir šiuo kūrybos metu jis labiau keičiasi per detales.
O kaip manai, kas svarbu pačioje madoje?
Į madą galima žiūrėti labai skirtingais kampais. Mada – toks besikeičiantis dalykas. Visgi manau, kad dėl visų eco ir zero waste judėjimų ji nori nenori turi vis labiau atsigręžti į tvarumą ir atsakingumą. Taip pat aktualiomis matau tokias išliekančias vertybes kaip dizaino funkcionalumas, kokybė ir individualumo paieškos.
O kas tau pačiai svarbiausia kūrybiniame procese? Kaip jis vyksta?
Man asmeniškai svarbiausia jausti kūrybinę energiją, o jau tada galima daug ką padaryti. Pripažinsiu, būna labai įvairių dienų: ir „pilnesnių“, ir labai „tuščių“. Man patinka tai puikiai iliustruojanti frazė: „Pauzė irgi yra kūrybos dalis.“. Kartais užtenka palaukti, kartais išvaikščioti, kartais tiesiog „nuvesti“ save prie darbo stalo ir pradėti kirpti, lankstyti, dėlioti. O prasidėjęs kūrybos procesas, sakyčiau, gana chaotiškas. Labai įvairiai vyksta kolekcijos kūrimas. Pirmiausia nutinka „kabliukas“, ant kurio toliau viskas dėliojasi. Tuo „kabliuku“ gali būti kažkoks audinys, forma, detalė. Tada kažkiek pasieskizuoju, pasimaketuoju, matuojuosi. Būtent šioji paskutinė kolekcija prasidėjo nuo kelių rietimų audinių. Tuomet dėliojosi pirmi modeliai, atsirado detalės – spalvotos elastinės virvutės, iš kurių išsirutuliojo kiti modeliai. Iš tiesų, kai jau įsivažiuoju, labai sunku būna sustabdyti save ir pasižiūrėti iš šalies.
O kaip su tais įkvėpimais? Ar jie egzistuoja ir kas jais tampa tau?
Na, įkvėpimas – sunkiai apibrėžiamas dalykas. Bet tikiu, jog toks dalykas egzistuoja. Manau, tai dalykai, kurie užmotyvuoja, skatina pamatyt kitaip, galbūt atitraukia nuo užsisukimo rutinoje. Tarp asmeninių įkvėpimų man pirmiausia – kelionės. Toks koncentruotas įspūdžių, pojūčių, skonių, vaizdų „kokteilis“ su greitu efektu. Paskui, aišku, gamta. Ji nuramina, atpalaiduoja, išvalo. Knygos, filmai, sutikti žmonės padeda pamatyti naujų kampų, sudomina naujais dalykais, praturtina. Savo formomis, faktūromis, konstrukcijomis įkvepia architektūra. Apskritai mėgstu stebėti aplinką, jos detales. Kartais toks dalykas kaip išsiliejusi tepalo dėmė ant šlapio asfalto gali būti dienos inspiracija – savo forma, „potėpiu“, spalvomis. Visus šiuos dienos fragmentus mėgstu užfiksuoti telefono kamera ir dalytis Instagram paskyroje, kur kiekviena nuotrauka turi savo istoriją, jausmą, prisiminimą, savotišką inspiraciją. Manau, kad kiekvienam svarbu žinoti, kas jį įkvepia, padeda pamatyti kitaip.
Kokiam žmogui tu kuri? Kuo jis išsiskiria?
Žmogui, kuris nebijo būti kitoks ir išsiskirti. Siekiu, kad per mano kurtą drabužį žmogus surastų, pamatytų vis įvairesnių jo dėvėjimo galimybių. Per drabužio transformaciją aš suteikiu progą žmogui „žaisti“, o tam reikia drąsos, laisvės, kūrybiškumo. Manyčiau, per kūrybą vykdau tam tikrą socialinį eksperimentą-projektą. Kartu su žmogumi įsitraukiam į kūrybinį procesą: aš sudėlioju taškus, kaip, kur, kas galėtų transformuotis, o drabužio vilkėtojas žaidžia, ieško, atranda, kur tie taškai susidėlioja, ir kartu lavina savo kūrybiškumą.
Galbūt yra dalykas, kurio tu greičiausiai niekada neatsisakysi kūryboje?
Labai lengvai galiu atsakyti – transformacijos. Matyt, užsikabinau ant to labai stipriai. Atsirado ji gan intuityviai, bet dabar ir sąmoningai norėčiau tai išlaikyti.
Pakalbėkime apie ateitį. Kokių vizijų, svajonių turi?
Šiuo metu galvoje brandinasi vyriškos kolekcijos vizija. Gavau Lietuvos kultūros tarybos menininko stipendiją transformuojamos vyrų mados projektui sukurti, taigi šiam reikalui šiemet skirsiu didžiąją dalį savo laiko. Taip pat pavasarį planuoju naują kolekciją moterims. Nenoriu apleisti ir šios srities. Svajonių sąraše – sudalyvauti tarptautiniam mados konkurse, pristatyti savo kūrybą užsienyje, taip pat surengti parodą-pristatymą ir čia, Lietuvoje. Esu pasiruošusi intensyviems ir kūrybingiems metams!
Nuotraukos – Rasa Nebasa
Modelis – Kornelija Ska
Vizažas – Alina Vaitkevičiūtė
