Nors šalies kino teatrai vis dar uždaryti, o iki didžiausio kino festivalio liko kiek daugiau nei mėnuo, kino mėgėjų namuose laukia įdomus ir spalvingas vasaris. Artėjančios meilės dienos proga „Skalvijos“ kino centras siūlo pažiūrėti vieną garsiausių, kontroversiškiausių erotinių filmų „Jausmų imperija“ (Ai no korīda, 1976) ir paruošė dvi specialiąsias programas – festivalinio kino bei sovietmečiu kūrusių menininkų portretų.
Kadras iš dokumentinio filmo „Nijolė“. Filmo režisierius Sandro Bozzolo ©
„Best of Fests“ – nauja, įsimintiniausius Lietuvos kino festivalių filmus vienijanti programa, kurioje nuo šiandienos žiūrovai galės išvysti keturis filmus, rodytus pernai Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ metu. Tai – vienas originaliausių 25-ojo festivalio darbų „Martinas Idenas“ (Martin Eden, 2019), Europos debiutų konkurse nugalėjęs 16 mm kamera nufilmuotas filmas-eilėraštis „Paukščių metamorfozė“ (A Metamorfose dos Pássaros, 2020), daugiausiai publikos simpatijų pelnęs lenkų režisieriaus Jano Komasos drama „Kristaus kūnas“ (Corpus Christi, 2019) ir absoliutus 2020-ųjų hitas, keturis „Oskarus“ ir krūvą kitų apdovanojimų susišlavęs „Parazitas“ (Parasite, 2019).
Kadras iš dokumentinio filmo „Nijolė“. Filmo režisierius Sandro Bozzolo ©
Šią programą papildo jautrus ir subtilus pasakojimas apie garsią Kolumbijos menininkę Nijolę Šivickas. Anot filmo režisieriaus Sandro Bozollo, „Nijolė“ (2018) – filmas „apie meilę ir kūrybą, apie šeimą, atmintį ir laisvę“. Ši dokumentinė juosta 2019 metais atidarė Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, jo premjeroje svečiavosi buvęs Bogotos meras profesorius Antanas Mockus bei filmo kūrybinė grupė.
Kadras iš filmo „Paukščių metamorfozė“ ©
Greitu metu „Best of Fests“ atsiras ir daugiau vertingų kino festivaliuose pristatytų filmų. Vienas jų – čekų socialinis eksperimentas apie seksualinį priekabiavimą internete, kurio metu pilnametės merginos buvo pasamdytos apsimesti paauglėmis ir užsiregistruoti pažinčių tinklalapiuose. Daugybės reakcijų sulaukusi dokumentika „Sugauti tinkle“ (Caught in the Net, 2020) „Skalvijos“ virtualioje salėje pasirodys vasario 9 dieną.
Su N-18 ženklu
Artėjant Šv. Valentino dienai „Skalvija“ siūlo atrasti erotinį kiną ir pasižiūrėti vieną garsiausių šio žanro darbų – japonų režisieriaus Nagisos Oshimos juostą „Jausmų imperija“. Tikra istorija, atsitikusia 4 dešimtmečio Japonijoje, paremtame filme skleidžiasi itin aistringas romanas tarp tarnaitės Sados ir vedusio vyro, kurio namuose ji dirba. Kaskart susitikę meilužiai panyra į seksualinius malonumus ir praranda laiko nuovoką, visiškai atsiriboja nuo pasaulio. Ar tai, kas sieja juodu, tik aistra, o gal į pražūtį vedanti manija?
Kadras iš filmo „Jausmų imperija“ ©
Kadras iš filmo „Jausmų imperija“ ©
Nors daugumoje šalių filmo ribojimus atlaisvino maždaug prieš 30 metų, tačiau Japonijoje iki šiol uždrausta rodyti necenzūruotą „Jausmų imperijos“ versiją.
Žiūrimiausia sausį praūžusio Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio programa „Kūniški žaidimai“, kurią sudaro septyni lengvos erotikos filmai, bus kartojama vasario 11–15 dienomis.
Vasario 16-osios proga – žvilgsnis į menininkus
Talentingi maištautojai, nepaklusę vyravusiai sistemai. Apie tokius kūrėjus sovietmečiu pasakos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga sudaryta trijų dokumentinių filmų programa.
Režisierius, aktorius, bibliofilas, muzikos įrašų kolekcininkas ir muzikos grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“ lyderis Artūras Barysas–Baras – pagrindinis režisierės Giedrės Žickytės televizinės dokumentikos „Baras“ (2009) veikėjas. Ne mažiau spalvingi ir kito, kiek vėliau pasirodžiusio tos pačios autorės filmo „Meistras ir Tatjana“ (2014) herojai. Čia režisierė pasakoja apie vieną garsiausių 7-ojo dešimtmečio porų – fotomenininką Vitą Luckų ir jo žmoną Tatjaną. Filmas pelnė keturis „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus.
Kadras iš Giedrės Žickytės filmo „Meistras ir Tatjana“ ©
Simona Žemaitytė, filmo „Grįžtamasis ryšys“ (Feedback, 2019) autorė, savo filmo herojų Saulių Cemolonską pažinojo daugiau nei 10 metų. Didžėjus, vinilinių plokštelių kolekcininkas, vienas iš internetinio radijo projekto Last.fm kūrėjų, 1989 metais nelegaliai išvyko iš Lietuvos ir įsikūrė Londone. Kino kūrėja Sauliaus siekį pabėgti, o gal ir pasipriešinti sistemai pateikia kaip universalią istoriją, kurią dėlioja iš gausios garsinės ir vaizdinės medžiagos.
Taip pat tą pačią dieną virtualioje salėje bus galima išvysti trumpųjų filmų programą „Trumpas kinas. Mūsų pasaulis“, kurią pristato lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, ir susipažinti su šešių jaunosios lietuvių režisierių kartos – Lauryno Bareišos, Vytauto Katkaus, Marijos Stonytės, Vytauto Oškinio, Eglės Mameniškytės-Davidavičės ir Karolinos Nadzeikaitės – darbais.
