Nuotraukos – „Inkaras“ archyvo ©
Senieji „Inkaro“ sportbačiai – legendiniai batai, kuriuos vieni avėjo mokyklose ar laisvalaikiu, o kiti – krepšinio aikštelėse, tad nenuostabu, kad nostalgiškai juos prisimena daugelis lietuvių. Kaip teigia garsųjį prekių ženklą įsigijęs ir šiuolaikiškus „inkariukus“ gaminti nusprendęs Jonas Gilys – šis lietuviškas vardas buvo nepelnytai užmirštas, todėl pats laikas jį prikelti.
Batai, kuriuos turėti norėjo visi
Kai buvo pradėti gaminti lietuviški „inkarai“, šie sportiniai bateliai tapo neatsiejama Lietuvos jaunimo stiliaus dalimi. „Jei šiandien daug žmonių mano, kad yra blogai pamatyti kolegą ar nepažįstamąjį su tokiais pačiais batais, anksčiau buvo blogai neturėti tokių pat“, – šypsosi jis ir priduria, kad tuomet tai buvo bene vienintelė sportinė ir laisvalaikio avalynė.
Pasak naujojo prekių ženklo savininko, nors jam pačiam ir neteko visos vaikystės praleisti avint „Inkaro“ sportbačius, surinkti gausybę įdomios informacijos apie legendinius guminius batus pavyko.
„Vieni vilniečiai pasakojo, kad sportiniai „Inkaro“ bateliai ir lietuviškieji „Vilkaviškio“ siuvimo fabriko džinsai, dar geriau – parvežti iš užsienio, buvo madingas to meto derinys. Su tokia eilute galėjai jaustis itin gražiai apsirengęs. Ir net jei visi vaikščiojo avėdami vienodus batelius, turėti juos troško beveik kiekvienas“, – dalijasi Jonas Gilys.
Pasak vyro, net ir sportininkai, kuriems senieji sportbačiai spaudė ir trynė kojas, juos prisimena su nostalgija.
„Vienas buvęs krepšininkas pasakojo, kad 7 dešimtmečio pradžioje, kai pasirodė pirmieji balti „inkariukai“, pagaliau nebuvo gėda išbėgti į krepšinio aikštelę – turėjai tikrus sportinius batelius, kurie buvo panašūs į užsienyje gaminamus kedus. Žinoma, tai nebuvo patogiausia avalynė – lūždavo padas, greit išplyšdavo vidinė kulno dalis, kuri vėliau skaudžiai trindavo kojas. Taigi to meto krepšininkams tekdavo pirkti vienu dydžiu didesnius sportbačius ir avėti juos tik mūvint storas vilnones kojines. Tačiau jie nešė į pergales“, – įspūdžiais dalijasi J. Gilys.
„Inkaro“ gaminami batai patyrė ir radioaktyvių „iššūkių“. Patikėjus jų gaminių kokybe, įmonė turėjo pagaminti specialią avalynę Ignalinos atominėje elektrinėje dirbusiems žmonėms, o batų kokybė turėjo atitikti ypatingas darbo sąlygas.
Vis tik, įsigyti lietuviškų batelių ne visuomet buvo lengva. Didmiesčių jaunuoliams tekdavo laukti, kol į parduotuves bus atvežti nauji batai, o sužinojus – tikras iššūkis spėti juos nusipirkti. Tuo tarpu mažesniuose miesteliuose gyvenantieji dėl naujų „inkariukų“ važiuodavo net į gamyklą Kaune.
Norėjo tęsti 86 metų istoriją
Geriausiai žinomų lietuviškų batelių istorija prasidėjo ne iš karto. 1933 metais Kaune įsikūrusi įmonė „Inkaras“ iš pradžių tebuvo gumos fabrikas, kuriame buvo gaminami kaliošai, botai ir padangos. Guma sportinės avalynės gamybai pradėta taikyti gerokai vėliau, tačiau sportiniai batai tapo tokie populiarūs, kad vienais sėkmingiausių savo gyvavimo metų įmonė pagamindavo apie 12 milijonų porų per metus ir juos pardavinėjo ne tik Lietuvoje.
Pasak J. Gilio, įmonės fabrike buvo gaminami sportiniai bateliai ir pasauliniams prekių ženklams, pavyzdžiui, „Puma“ ir „Adidas“. Pastarasis fabrike turėjo net atskirą cechą, į kurį nebuvo įleidžiami kiti darbuotojai. Taip buvo stengiamasi užkirsti kelią batų vagystėms.
Nors vėliau įmonei sekėsi prasčiau – jos istorija baigėsi bankrotu, žmonių streikais dėl neišmokėtų atlyginimų, pasak J. Gilio, tai yra legendinis lietuviškas vardas, kuriuo verta didžiuotis.
„Kadaise tai buvo viena iš pirmaujančių įmonių Rytų Europoje, o šiandien ją prisimena didelė dalis lietuvių: vieniems tai yra nostalgiški mokyklos laikai, kitiems – skausmingos pergalės krepšinio aikštelėje. Tikiu, kad žmonių plačiai mėgti vardai greitai nepasimiršta, todėl suprantu, kad dabar – puikus metas suteikti antrą gyvenimą „Inkarui“, – savo sprendimą aiškina jis.
Pasak J. Gilio, turint lietuviškos avalynės prekių ženklą, kurio gyvavimas prasidėjo prieš 86 metus, jo ilgą istoriją norisi tęsti ir toliau.
Atgimstančiuose „Inkaro“ batuose – autentiškos detalės
Po daugelio metų į prekybą sugrįžtantys „Inkaro“ sportbačiai, kaip pasakoja J. Gilys, yra pritaikyti šių laikų žmogui, tačiau jų dizaine išsaugota ne viena autentiška detalė.
Tam, kad pavyktų sukurti patogius, stilingus batus su istorija, vyras ne tik ilgą laiką domėjosi žmonių prisiminimais, bet ir rinko legendomis jau tapusius batelius. „Būtent senosios sportbačių poros leido nuspręsti, kurios detalės yra neatsiejamos nuo „inkariukų“, bei semtis idėjų naujųjų batelių dizainui“, – apie kūrybinį procesą atvirauja jis ir priduria, kad norėdamas įsitikinti naujų batų kokybe, pats juos avėjo ir išbandė.
Pirmieji prekyboje pristatyti „inkariukų“ modeliai – keturių spalvų: juodos, baltos, juodos su baltais padais bei žalios. Vis tik, kaip teigia J. Gilys, artimiausiu metu prekybos vietas pasieks dar keturios naujos batų spalvos.
