Nuotraukos: autorės archyvas.
Alternatyvi stereotipiniam Berlyno techno/minimal/house naktiniam gyvenimui idėja įsisuko į Erikos ir Justo mintis prieš kone penkerius metus. Atvykus su misija studijuoti, galiausiai įkurta unikali laisvalaikio vieta, talpinanti po savo stogu koncertus, menines veiklas, workshopus, teatro pasirodymus, kino peržiūras, parodas. Lietuviai su šypsena ir pozityvumu pasitinka klientus, siekiančius pailsėti nuo miesto šurmulio ir šviesų mirgulio, klausant greta tekančios upės čiurlenimo. „Panke“, anot įkūrėjų, tarsi „mano vieta Berlyne“ – paprasta, sava, artima. Šias vertybes siekiama perteikti ir organizuojamo „Newman“ festivalio Druskininkuose metu. Apie berlynietišką naktinį gyvenimą, savo veiklas ir ateities vizijas Erika ir Justas pasakoja Gintarei.
– Kaip atsidūrėte Berlyne? Kodėl būtent šiame mieste?
E. Buvau lankiusis čia kelis kartus dar prieš atvažiuojant ilgesniam laikui, turėjau draugų, tačiau intencija buvo mokslai. Žinojom, jog už studijas mokėti nereikia, be to, čia didelis specialybių pasirinkimų spektras. Juolab, norėjau studijuoti ekonomiką, o Vokietija yra žinoma šalis šioje srityje. Maniau, jog išmokti modeliai gali būti naudingi ir pritaikomi Lietuvoje.
J. Bet tam, kad galėtume mokytis, visų pirma, reikėjo išmokti kalbą, todėl pradėjome dirbti. Atvažiavom su mintimi, jog pasisėmę idėjų, patirties ir žinių, grįšim į Lietuvą. Prabėgus penkiems metams, grįžtam, norėdami pasidalinti tuo, ką išmokom ir patyrėm. Organizuojame „NEWMAN“ festivalį, kuris vyks Druskininkų amfiteatre, tarsi miesto centre, tačiau tuo pat metu ir gamtoje – išlaikome „Panke“ stilistiką.
E. Labai svarbu turėti aiškią temą, tarsi trajektoriją, vedančią rezultato link. Šio festivalio metu siekiame įsigilinti į naujovių ir žmogaus kitimo sąsają, technologinę evoliuciją ir jos daromą įtaką vartotojams, internetinės erdvės ir virtualios socializacijos pranašumus ir trūkumus. Tai – muzikos ir šiuolaikinio meno harmonija, parodanti visapusišką naujo žmogaus suvokimą.
– Palyginkite Berlyno ir Vilniaus naktinį gyvenimą: kokie panašumai ir skirtumai?
E. Greičiausiai geriausiai palyginti galėtume po organizuojamo festivalio, jau penkis metus netyrinėjom naktinio gyvenimo Vilniuje. Viena akivaizdu, jog Lietuvoje viskas vyksta greičiau, tuo tarpu Berlyne žmonės dirba mažiau, neskuba, be streso. Kita vertus, tam, kad galėtum veikti Lietuvoje, reikia kapitalo, įgyti pasitikėjimą. Pačių vakarėlių specifika, sakyčiau, skiriasi tuo, jog lietuviai daug šoka, o berlyniečiai atrodo „persiragavę“ visko, todėl kartais atrodo netgi skeptiški. Jei į „Pankę“ ateina lietuviai, jau po kokių dvidešimties minučių salė pilna šokančių. Galbūt mes turim kažkokią kibirkštį viduj, nuolat ieškom veiksmo, dinamikos, turim entuziazmo. Be to, Berlyne gyvenimas labai priklauso nuo vietos, kurioje gyveni. Pavyzdžiui, jei iš aktyviu naktiniu gyvenimu garsėjančio rajono Kreuzberg nusprendi persikraustyti į miegamąjį rajoną Lichtenberg, visi draugai atsisveikina – taip, tarsi daugiau nebebus progų pasimatyti. Galim tai įvardinti kaip „getalizuotu naktiniu gyvenimu“ – švenčiama ten, kur gyvenama. Kita vertus, pastebima, jog vietose, kur labai daug turistų, patys berlyniečiai neberanda sau vietos. Tampa neaišku, nei kodėl tie turistai pasirenka tam tikras vietas, nei kokią muziką tikisi išgirsti, kokius žmones sutikti. „Panke“ gali būti įvardinta kaip unikalesnė vieta, kadangi pati lokacija nurodo, jog niekas netyčia neužklysta, turistai, vaikštantys su žemėlapiais taip pat vargiai rastų.
– PANKE: kaip iššifruojate šį pavadinimą? Kokia jo atsiradimo istorija?
J. Lietuviškai. Mergina, atstovaujanti pankų subkultūrą. Orientuota į pankes. Tarsi pankių klubas. Ne, išties, greta mūsų teka upė Panke, todėl simboliškai susiejome upę ir mūsų veiklą.
E. Pats skambesys toks artimas buvo. Be to, ir lietuvišką prasmę turi. Apskritai, upės suvokimas turi daug prasmių, galima interpretuoti tarsi „stream of ideas“ (liet. Idėjų srautas, red. past.).
– Kuo „Panke“ išsiskiria iš kitų vietų Berlyne?
E. Patalpos yra didelės, todėl tai – ir koncertų, meninių veiklų, workshopų, teatro pasirodymų, kino peržiūrų, parodų vieta, ir baras, vieta skaniai pavalgyti, girdint upės čiurlenimą greta, pasiilsėti nuo įtampos ar didelio triukšmo. Pastatas buvo ilgai nenaudotas, todėl pirmiausia turėjome išvežti apie dešimt tonų šiukšlių, viską sutvarkyti, įvesti vandenį. Visa tai padėjo susidraugauti su aplinkines iniciatyvas įkūrusiais kaimynais, dabar bendradarbiaujame, turime bendrų projektų.
J. Išties „Panke“ dažnai įvardijama kiek alternatyvia vieta, išsiskirianti dviem aspektais: pirma, sudėtinga rasti, todėl tiesiog praeiviai vargiai užsuka; antra – atstovauja naktinį gyvenimą, kuris niekaip nėra susijęs su techno/minimal/house muzika. Tai – koncertų vieta, retsykiais organizuojame ir šokių muzikos renginius, tačiau kitokio stiliaus. Dauguma mus taip ir žino: jei eisi į „Pankę“ – nebus stereotipinio berlynietiško vakarėlio.
– Kas dažniausi Jūsų klientai?
E. Iki šiol neturime apsauginių, tik viename didžiausiame renginyje, todėl tai ir pasako, kokie yra mūsų klientai – draugiški, nepiktybiški, šilti, nekonfliktiški, pozityvūs. Daug menininkų, šiame mieste yra oficialiai užsiregistravusių daugiau nei 70 tūkstančių žmonių, gyvenančių iš menų. Tai rodo, kokia stipri ir gyvybinga ši sritis. Jeigu reikėtų apibūdinti amžiaus vidurkį, greičiausiai būtų iki 40 metų. O lietuviams Berlyne mes kaip ambasada.
– Pabaikite sakinį: geriausios idėjos slypi…
J. Paprastume! Viskas, kas geriausia, slypi paprastume.
