Nuotraukos: © SwO magazine /asm. archyvas
Turbūt būtų šventvagiška sakyti, jog trečiąją mados savaitės dieną atskiras pasaulis, kurį buvau atradusi, tiesiog išgaravo. Šiandien supratau viena: madą kuria ne vieta ar renginys. Net ne drabužiai. Madą kuria ja gyvenantys žmonės.
Vos atvykusi į Somerset House neišvydau tos minios žmonių, kurią tikėjausi pamatyti, tačiau tas pats mados pasaulis, kuriame bent trumpam apsistoti svajojau metų metus, ėmė lipdytis žmonių minioje man prieš akis. Kurtis iš spalvų, formų ir šypsenų gausybės.
Sekmadienio mados savaitė užklupo netikėtai ir mano rašymas į juodą darbo knygą, pasirėmus ant akmeninės tvoros, sulaukė dėmesio. Pasijutau vėl kvėpuojanti mada.
Ir, kaip bebūtų keista, sekmadienio mados savaitė atrodė atsipalaidavusi, kaip ir pritinka savaitgaliui. Dalyvius stebint galima suprasti: tingus mirksėjimas saulėje, laukiant kito šou, yra vienintelė įmanoma veikla po varginančio ryto, kuriant įvaizdį, tampantį tavo vizitine kortele visos šios dienos metu.
Svajokliškai mane nuteikusi sekmadienio popietė vertė stebėti kiekvieną praeinantį ir galvoje kurti jo asmeninę istoriją. Vieną ar kiekvienam atskirai. Kažin kodėl, laukdama išsvajotojo Paul Smith šou, ėmiau lyginti save su visais. Galvoti – aš čia svečias ar jau šio pasaulio dalis.
Turbūt jau metas nukrypti nuo mąslių ir šiek tiek melancholiškų pastraipų – Paul Smith kolekcijos pristatymas tingų sekmadienio burbulą susprogdino pražiodydamas man burną ir neleisdamas susičiaupti viso šou metu.
Įsivaizduokite mane, kukliai stovinčią su juoda užrašų knygele rankose, fotoaparatu ant kaklo ir tikrai-ne-mano-svorio-kategorijai-tinkama sunkia rankine. Truputį besijaudinančią. Negalinčią patikėti podiumo dydžiu ir salės grožiu. Tingiai besidairančią. Pasukančią galvą į dešinę… ANNA DELLO RUSSO!!! Dabar įsivaizduokite virpančias mano blakstienas ir, greičiausiai, net kakle iššokusią kokią gyslą. Giliai kvėpuok, giliai kvėpuok, žiūrėk tiesiai… LISA LOVE!!! Ir taip man teko susitaikyt su mintim, jog visos šios deivės – tikri žmonės.
Man sunku nusakyti kolekcijos grožį. Norėjosi paliesti kiekvieną švarko rankovę ar šortų klostę. Spalvos, formos, medžiagos ir viso to reginio spinduliuojama energija – Paul Smith sukūrė žiūrovams šventę. Šventę, kurios metu net nenorėjau mirksėti – kad nieko nepraleisčiau.
Elle.co.uk
Ir liūdna darosi renginiui pasibaigus, kai supranti, kad šios savaitės liko jau nedaug. Imu žingsniuoti didžiuliu tiltu, bandydama iš paskutiniųjų susisiaubti į savo švarkelį (Londono vėjai retai būna draugiški), mąstau, ką mačiau ir kaip tai ,,nufotogafuoti“ jums žodžiais. Einu susigauti traukinio, kuriame snaudžiantys žmonės nė neįtars, kokį sapną ką tik mačiau.
Viktorija
