„Mada yra mano religija“, – tarsi mantrą kartoja gausybė įvairiausių mados blogų puoselėtojų, apsipirkinėjimo maniakų ir Vogue prenumeratorių. Bet šį kartą kviečiu pakontempliuoti ne metaforinį, o tiesioginį mados ir religijos sąlytį.
1998 metais Dolce & Gabbana mados namų pavasario/vasaros kolekcijoje dėmesį patraukė šventosios mergelės Marijos atvaizdai. Italų duetas, beje, religinius simbolius sėkmingai interpretuoja ligi šiol.
Po kelių metų dienos šviesą išvydusi britų dizainerio John Galliano 2001 m. pavasario/vasaros kolekcija buvo tiesiogiai įkvėpta… Jėzaus Kristaus. Pasak žurnalistės Hilary Alexander, dizaineris drąsiai teigė: „Jėzus yra vienas gražiausių vyrų pasaulyje.“
2012 metais Milane pristatytoje Versace rudens/žiemos kolekcijoje aliuzija į krikščionybę irgi buvo akivaizdi. „Aš pagaliau jau turiu drąsos kurti tai, ką iš tikrųjų noriu“, – komentuoja Donatella Versace po kolekcijos pristatymo.
Mados industrijoje gausu ne tik krikščionybės, bet ir kitų pasaulio religijų atspindžių. Drabužių kompanija American Apparel pristatė drabužių liniją su Om ženklu – sanskrito skiemeniu, kurį induistai, džainistai, budistai ir kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių judėjimų atstovai laiko šventu.
Didelį sąmyšį sukėlė ir dizainerės Lisa Burke sukurti maudymosi kostiumėliai su Lakshmi (hinduizmo gausybės ir turto deivės) atvaizdu.
Įžeisti tikinčiuosius sugebėjo ir kompanija Nike, 1997–aisiais pristačiusi Nike Air kolekciją su emblema, arabų kalba reiškiančia Alacho vardą. Dėl islamo religijos atstovų priekaištų kompanija iš prekybos išėmė visus 38 tūkstančius batų porų.
Kalbant apie islamą, svarbu paminėti, kai tai – religija, garsėjanti itin griežtomis taisyklėmis ir konservatyviomis nuostatomis, kurios akivaizdžiai daro įtaką ir vietinių mados podiumų specifikai.
Kaip žinia, religija turi milžinišką galią transformuoti žmogų ir jo gyvenimą. Kaip manote, ar aukštosios mados meistrai, naudodami religinę tematiką, tiesiog žaidžia su simboliais ar siekia tokio paties rezultato?..