Teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ (toliau – MMLAB) šį pavasarį pradėjo istoriniu įvykiu Lietuvos scenos menų bendruomenei. Kovo 11-22 d. MMLAB menininkai viešėjo Pakistane, kur rodė spektaklį „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“, konsultavo vietos menininkus perstatant spektaklį „Šokis objektui ir vaikui“, vedė edukacinius užsiėmimus scenos menų studentams bei plėtojo tarptautinius kultūrinius ryšius ateities projektams.
Nuotraukos – asmeninio MMLAB archyvo ©
MMLAB yra pirmoji Lietuvos profesionalaus scenos meno organizacija, įvykdžiusi tokio masto projektą Pakistane. Kvietimo bendradarbiauti kūrėjai sulaukė po dalyvavimo praėjusių metų festivalyje „TheATRIUM“, kur Lietuvos teatro vitrinos programoje pristatė spektaklį „Šokis objektui ir vaikui“ (choreografė Greta Grinevičiūtė).
„Pirmiausia mums tai buvo Lietuvos ir Pakistano ryšių užmezgimo misija. Iki vizito vieni apie kitus žinojome minimaliai ir supratome, kad gastrolių patirtis daug lems, ar šalys taps naujais taškais viena kitos kultūrinio bendradarbiavimo žemėlapyje, – sakė MMLAB prodiuserė Rusnė Kregždaitė. – Išvykoje daug dėmesio skyrėme kuo platesniam Lietuvos kultūros pristatymui bei susipažinimu su Pakistano kultūros sektoriumi, ieškojome sąlyčio taškų, ateities bendradarbiavimo galimybių. Patyrėme, kad Pakistano menininkai yra labai atviri ir žingeidūs, juos ypač domino jiems nepatirtas kalbėjimas apie jautrias asmenines temas, technologijų panaudojimas, įvairių medijų jungtis. Taip pat viso vizito metu atsiskleidė ir visos šalies kultūriniai ypatumai: žmonės yra nepaprastai svetingi, tačiau taip pat teko patirti ir kitaip nei Europoje suprantamus planavimo ir punktualumo ypatumus.“
Gastrolių metu Karačio mieste 3 kartus buvo parodytas Gretos Grinevičiūtės spektaklis „Šokis skalbimo mašinai ir mamai“. Šeimos ryšius nagrinėjantis darbas žiūrovus kvietė kartu keliauti per menininkės būtus ir nebūtus prisiminimus apie mamą. Susitikimui su Pakistano publika G. Grinevičiūtė turėjo adaptuoti kai kurias kultūrinį pasipiktinimą galinčias sukelti spektaklio detales – pakeisti savo aprangą, atsisakyti kai kurių choreografinių judesių.
„Iš pradžių svarsčiau adaptuoti ir savo sakomą tekstą, „apeiti“ savižudybės temas. Tačiau nusprendžiau spektaklio necenzūruoti, nes tuomet jis nebetektų prasmės, – sakė choreografė ir šokėja G. Grinevičiūtė. – Panašiai atsitiko ir su judesiu. Nors choreografinė kompozicija buvo pergalvota ir adaptuota, tačiau per spektaklį nemažą dalį tų judesių sugrąžinau, nes to reikalavo spektaklio būsena ir jausmas tam, kad nebūtų meluojama scenoje. Galbūt dėl tokio nuoširdumo šis darbas ir paveikė Pakistano publiką.“
Pasak menininkų, Pakistano auditorijos spektaklio žiūrėjimo tradicijos labai skiriasi nuo mūsiškių. Žiūrovai nesivaržo garsiai kalbėti telefonu ar tarpusavyje, drąsiai filmuoja ir fotografuoja jiems patikusias spektaklio vietas, išeina iš salės ir vėl į ją sugrįžta. Tačiau kūrėjus sužavėjo bei nustebino ir kitas kontrastas – publika labai įsitraukia į spektaklį, ploja po kiekvienos scenos, spektakliui pasibaigus drąsiai prieina prie kūrėjų, dalinasi savo interpretacijomis, bendrauja, klausia, reaguoja.
„Kiekvieną kartą po spektaklio įvykdavo dar vienas spektaklis, kuomet žiūrovai rikiuodavosi eilėmis, norėdami padėkoti, pagirti, nusifotografuoti, pasidalinti savo istorijomis. Dauguma jų dėkojo už atvirą ir nuoširdų spektaklį, kuris juos paskatino galvoti apie nuoširdumo ir atvirumo svarbą sceninėje raiškoje. Iš šių komentarų ir keleto matytų spektaklių susidariau įspūdį, kad Pakistano teatro scenoje nėra įprasta būti atvirais atlikėjais“, – svarstė G. Grinevičiūtė.
Išvykoje MMLAB menininkai ne tik rodė spektaklius, bet ir turėjo galimybę pamatyti spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“ adaptaciją urdų kalba, pristatytą Pakistano kūrėjų. Spektaklyje analizuojami sau ir kitiems primetami lūkesčiai ir stereotipai kalbant apie vaiko idėją. Jautri spektaklio tema asmeniškai palietė režisierių ir prodiuserį Sohailą Maliką, kuris ir nusprendė inicijuoti šio spektaklio perstatymą Pakistane. Pasak jo, Pakistane yra labai svarbu didinti toleranciją vaikų auginimo, pasirinkimo dėl jų turėjimo ar neturėjimo, motinystės ar tėvystės temomis. Originalus spektaklio tekstas buvo papildytas šalies politiniu kontekstu, kritikuojančiu netoleranciją, pasirinkimo laisvės varžymą.
Spektaklio adaptacijos procese lietuviai menininkai aktyviai nedalyvavo, tačiau prieš premjerą suteikė konsultacijas dėl atlikimo ir interpretacijos niuansų, po kiekvieno spektaklio rodymo pasidalindavo savo įžvalgomis. Pasak MMLAB kūrėjų, Pakistano menininkai supaprastino spektaklio versiją – jis tapo panašesnis į stand up ir skečų junginį. Per tai ir atsiskleidė kūrėjų pastangos spektaklį priartinti prie vietinės kultūros nepametant spektaklio esmės.
„Žiūrovai spektaklį priėmė labai emocingai – tiek moterys, tiek vyrai, tiek studentai. Kai kurie graudinosi, girdėjosi ir nosies šnirpštimas“, – apie Pakistano kūrėjų darbą kalbėjo aktorė Aldona Vilutytė.
Šios gastrolės kartu suteikė galimybę ir Lietuvos bei Pakistano kultūrinių ryšių užmezgimui. Vizito metu kūrėjai susitiko su vietos teatro menininkais, Pakistano Karači Kultūros tarybos atstovais, o MMLAB prodiuserė R. Kregždaitė susitikime su Pakistano menų tarybos prezidentu Monammadu Ahmedu Shah aptarė galimas tolimesnes Lietuvos ir Pakistano bendradarbiavimo gaires.
„Vizito metu turėjome daug susitikimų dėl galimų ateities bendradarbiavimo planų: Pakistano kūrėjai ir organizacijos nori tęsti bendradarbiavimą su MMLAB, sulaukėme kvietimų į festivalius, pasiūlymų vesti kūrybines dirbtuves, turime ir kūrybinių planų. Gastrolėmis užmezgėme pirmuosius kontaktus ir tikimės, kad šios gastrolės yra ilgalaikio Lietuvos ir Pakistano kultūrinio bendradarbiavimo pradžia, atversianti galimybes ne tik MMLAB, bet ir kitų Lietuvos kultūros organizacijų darbų sklaidai šioje šalyje“, – apie ateities planus kalbėjo R. Kregždaitė.
Gastrolių metu menininkai taip pat susitiko su LR ambasadoriumi Turkijai, Pakistanui ir Iranui Ričardu Degučiu, Lietuvos garbės konsulu Pakistane Mohamedu Masudu Khan, lankėsi valstybinėse ir nevyriausybinėse kultūros įstaigose. O palaikymą gastrolėms išreiškė ir Lietuvos institucijos – projektinį finansavimą menininkų kelionei skyrė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, o Užsienio reikalų ministerija suteikė konsultacijas organizuojant vizitą.
