Nuotraukos – Eriko Mališausko ir Igno Nefo
Žaisminga atmosfera, kurioje yra jaučiama 90-ųjų dvasia, klientams nostalgiškai primena laikotarpį, pilną kompiuterinių žaidimų, užsienio atlikėjų plakatų. Tačiau svarbiausias simbolis, atspindintis „Pienas ne vienas“ baro konceptą – sausi pusryčiai, kuriuos baro įkūrėjai siūlo ne tik pusryčiams, bet ir pietums ar netgi vakarienei. Tai puikus pasiūlymas tiems, kurie skuba ir neturi pakankamai laiko pasidžiaugti ir pasimėgauti pusryčių momentu. Tai pirmasis sausų pusryčių baras Lietuvoje, laužantis nusistovėjusius standartus ir taisykles.
Sausų pusryčių idėja kilo Londone, kur ir egzistuoja toks baras. Kodėl tokią vietą nusprendėte įkurti Lietuvoje, o ne kitoje šalyje?
Daugelis mūsų draugų vis dažniau renkasi emigraciją, negu savo karjeros kūrimą Lietuvoje. Ši šalis mums visada atrodė didžiulė terpė naujoms idėjoms, kurios tikrai pasirodys įdomios tautiečiams ir patiems mums. Lietuva maža, čia dar daug kas nesukurta. Visada norisi daryti gera dėl savo šalies, todėl „Pienas ne vienas“ namais Vilnių ir pasirinkome. Daugelyje Europos šalių tokio tipo kavinės jau egzistuoja – Londone, Berlyne. Ten kurti kažką tokio būtų beprasmiška, nes tai atrodytų tarsi visiškas plagiatas.
Kokie buvo pagrindiniai tokios vietos įkūrimo kriterijai?
Kaip jau minėjome, Lietuvoje matome daug perspektyvų, norime žmonėms sukurti tokią vietą, kurioje jie norėtų būti. Lietuvoje trūksta spalvų ir geros nuotaikos. Tikimės, kad šaltą ir niūrią žiemos dieną žmogus, užsimanęs bent trupučio jaukumo ir šilumos, pasirinks mūsų vietą, o karštą vasaros dieną atsigaivinti nuspręs mūsų gaminamais sausų pusryčių kokteiliais.
Koks buvo didžiausias iššūkis įgyvendinant savo svajonę?
Didžiausias iššūkis, norint įkurti tokią vietą Vilniuje, ko gero, buvo paskaičiavimai, kiek visa tai kainuos, per kiek laiko visa tai atsipirks. Taip pat ir kasdieniai buhalteriniai darbai mums yra sunkūs iki šiol. Abu esame kūrybos srities žmonės, buhalteriniai reikalai mums ne prie širdies. Sausų pusryčių užsakymas, atvežimas, sutartys, algų mokėjimai – visa tai nėra malonūs darbai, bet jie būtini turint maitinimo verslą.
„Pienas ne Vienas“ baras reprezentuoja 90-ųjų stilių. Šioje vietoje galima atrasti objektų, kurie nostalgiškai primins mums minėtąjį laikotarpį. Kodėl pasirinkote būtent šią stilistiką, kuri tarsi leidžia klientams sugrįžti į praeitį, gyvenant moderniame pasaulyje?
Kadangi mūsų tikslinė auditorija yra 18–25 metų klientai, normalu, kad 90-tieji siejasi su jų vaikyste. O vaikystė, ko gero, visiems kelia teigiamas sausų pusryčių asociacijas.
Kokia jūsų nuomonė apie idėją sausus pusryčius valgyti ne tik ryte, bet ir pietų ar vakarienės metu?
Viską, ką darome, stengiamės daryti kuo išskirtiniau, laužyti standartus. Taip yra ir su sausais pusryčiais. Manome, jog ryte juos valgyti yra tiesiog NEĮDOMU. Todėl kviečiame žmones valgyti sausus pusryčius net ir po darbo!
Iš kokių šalių užsisakote savo produktus? Kaip vyksta pats produkcijos užsakymo procesas?
Sausi pusryčiai į mūsų šalį atvyksta iš Amerikos, Anglijos ir Vokietijos. Iš pradžių užsisakėme daugybę skirtingų rūšių pusryčių tam, kad patys juos išragautume, pamatytume, kas patinka žmonėms – klausdavome, ar jiems patinka pasirinktas skonis. Dabar užsakinėjame populiariausius ir mėgstamiausius skonius. Turime tokių, kuriuos išperka per kelias dienas, tai „Lucky Charms“ ir „Reese’s Puffs“ – nors užsienyje jie itin populiarūs, tačiau Lietuvoje tai visiškas raritetas, tad dauguma žmonių atėję iškart teiraujasi jų.
Šiuo metu save jau galime vadinti sausų pusryčių magnatais – puikiai žinome, kokie sausų pusryčių skoniai puikiai dera tarpusavyje, ką siūlyti klientui.
Ką šiuo metu klientas, atvykęs į jūsų barą, gali atrasti meniu? Kokias produktų kombinacijas stengiatės į jį įtraukti?
Meniu plėsti stengiamės nuolat. Šiuo metu užėjus į barą, galima rasti trijų skirtingų kategorijų sausus pusryčius: „A“ kategorija – tai tokie pusryčiai, kuriuos lengvai galima įsigyti Lietuvoje, „B“ – Lietuvoje rečiau randami sausi pusryčiai ir „C“ kategorija – tai sausi pusryčiai, kuriuos siunčiamės iš užsienio ir Lietuvoje jų rasti nėra galimybės. Visus juos siūlome užlieti šaltu pienu – natūraliu, bananiniu, šokoladiniu, braškiniu, migdolų arba sojų. Taip pat viską galima paįvairinti pagardais – oreo, zefyriukais, šokolado drožlėmis ir taip toliau.
Taip pat gaminame kokteilius – smulkiname pasirinktus sausus pusryčius ir plakame su ledais bei pienu.
Visai neseniai pas mus atsidaro ir „Skrandžio džiaugsmų“ meniu – tai patiekalai, kuriuos sukūrėme patys. Jų sudėtyje yra 3–4 sausų pusryčių rūšys su pagardais. Pavyzdžiui, patiekalas „Čarlis šokolado fabrike“ yra iš 3 skirtingų šokolado skonio sausų pusryčių rūšių, plaktos grietinėlės, šokoladinio sirupo ir „Mars“ šokoladinių saldainių. Patiekalas „Vaivorykštės aukso puodas“ sukurtas iš skirtingų vaisių skonio sausų pusryčių, pagardintas spalvotomis dražė ir guminukais.
Kuris „Pienas ne vienas“ įkūrimo momentas įsimintiniausias? Kokią jūsų verslo strategija?
Įsimintiniausias įvykis, ko gero, yra baro atidarymas, kurį atšventėme kartu su savo artimiausiais draugais ir kviestiniais svečiais. Vakarą vainikavo „Studio Maruko“ – vestuvių atlikėjas, kurio atliekamos dainos puikiai tiko šventės atmosferai. Renginio pabaigoje buvo iššauti fejerverkai, todėl visa šventė tapo įsimintina ne tik mums, bet ir dalyvavusiems.
Mūsų verslo strategija daugiausia pasireiškia per komunikaciją. Kadangi abu dirbame su tuo susijusį darbą, jis mums yra ir malonus, ir įdomus. Stengiamės būti kuo labiau matomi, nuotraukoms ar „Facebook“ įrašams skiriame ypatingą dėmesį – viskas turi būti patrauklu, įdomu ir nenuobodu. Kuriame žaismingą maitinimo įstaigos komunikaciją – ne kiekviena kavinė ar baras gali sau tai leisti. Manome, kad dėl to esame išskirtiniai ir sugebame pritraukti žmones. Taip pat stengiamės lankytojus stebinti naujienomis ir renginiais, kuriais susidomėję jie sugrįžti norėtų dar ne kartą.
Ne paslaptis, jog pusryčiai turi būti maistingi ir naudingi sveikatai. Ar žmonės, atėję su vaikais, veganai gali rasti pusryčius, atitinkančius jų lūkesčius?
Žinoma, pagalvojome ir apie tuos, kurie netoleruoja gliuteno ar laktozės. Turime pilno grūdo sausų pusryčių, kuriuose nėra gliuteno, sausų pusryčių, kuriuose nėra kviečių. Pieną taip pat galima pasirinkti, jei klientas yra veganas ar netoleruoja laktozės – turime ir sojų, ir migdolų pieno, kurie yra ne gyvulinės kilmės.
Kokios kainos vyrauja bare? Kuriuo metu galima apsilankyti „Pienas ne vienas“?
Porcija sausų pusryčių pas mus kainuoja nuo 3 iki 4 eurų, kaina gali kilti renkantis kitokio skonio pieną ar pagardus. Kokteiliai kainuoja nuo 2,8 iki 3 eurų. Ankščiau minėti „Skrandžio džiaugsmai“ mūsų bare kainuoja virš 4 eurų.
Dirbame nestandartiniu sausų pusryčių valgymo laiku – darbo dienomis nuo 11 ryto iki 7 vakaro, šeštadieniais nuo 11 ryto iki 8 vakaro, o sekmadieniais trumpiau – nuo 11 ryto iki 6 valandos vakaro.
Šiuo metu jūsų baras įsikūręs Vilniuje. Ar ateityje planuojate atidaryti sausų pusryčių barą kitame mieste ar kitoje šalyje?
Pirmiausia norime įsitvirtinti Vilniuje. Kol kas norime gerinti jau atidarytą vietą. Ateityje, jei matysime, kad tokia vieta pasiteisina, žvelgsime ir į kitus miestus Lietuvoje.
Kokių meniu naujienų klientai gali tikėtis ateityje?
Nenorime atskleisti visų naujienų iš karto. Siūlome mus sekti „Pienas ne vienas“ „Facebook“ puslapyje. Čia visos naujienos sekėjus pasiekia pirmiausia.
Kaip apibūdintumėte trimis žodžiais „Pienas ne vienas“?
Jokie kiti trys žodžiai neapibūdins mūsų baro geriau negu Pienas ne vienas (šypsosi).
