T-13187, Jonas Vaitys, „Visuomenės grietinėlė“, 1937, drobė., aliejus, 54,4 × 65 cm. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Kultūrinė atmintis nėra sustingusi – ji gyva, kintanti ir reikalaujanti nuolatinio peržvalgos žvilgsnio. Tuo įsitikinti kviečia Nacionalinė dailės galerija, po daugiau nei penkiolikos metų pertraukos atverianti duris į naujai suformuotą XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ekspoziciją. Atidarymas – jau balandžio 30-ąją, o šventinis savaitgalis lankytojams pasiūlys ne tik meno, bet ir gyvų pasakojimų, garsinių patirčių bei susitikimų su ekspozicijos kūrėjais.
Tai ne tik nauja ekspozicija – tai naujas pasakojimas apie laikotarpį, kuris formavo modernią Lietuvos vizualinę tapatybę, apie laiką tarp Pirmojo pasaulinio karo, nepriklausomybės euforijos ir vis artėjančios okupacijos šešėlio. Ekspozicija kviečia žvelgti giliau – į kūrėjų vizijas, jų nerimą, drąsą eksperimentuoti ir bandymus suvokti savo laiką per meną.
T 4373, Jonas Mackevičius, „Pavasaris Kapri saloje“, XX a. I p., drobė, aliejus, 21 × 27 cm. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Paradoksali nuolatinės ekspozicijos samprata
„Sąvoka „nuolatinė ekspozicija“ šiandien skamba paradoksaliai,“ – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. – „Gyvename laike, kai viskas nuolat keičiasi. Todėl ir būtinybė atnaujinti šį pasakojimą – neišvengiama.“
Naujoji ekspozicija remiasi ne tik anksčiau nusistovėjusiais kanonais, bet ir naujausiais dailėtyros tyrimais. Tai dėmesingas, kritiškas, tačiau tuo pačiu empatiškas žvilgsnis į mūsų kultūrinės tapatybės ištakas, kuriame greta gerai žinomų vardų – tokių kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar Antanas Žmuidzinavičius – atsiranda vietos ir anksčiau mažiau matytiems kūrėjams bei kūrėjoms.
Kuratorės – dailėtyrininkės prof. Giedrė Jankevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė – atstovauja skirtingoms tyrėjų kartoms, tad ekspozicijoje atsispindi daugiabalsiškumas. „Tai kvietimas iš naujo pažvelgti į Lietuvos dailės istoriją ne kaip į baigtinį naratyvą, o kaip į gyvą, nuolat plečiamą pasakojimą“, – sako prof. Jankevičiūtė.
G 3881, Leon Kosmulski, „Kompozicija su žaliu namu“, 1935, popierius, ofortas, 17,2 × 23,4 cm. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Menas tarp vizijų ir lūžių
Ekspozicija struktūruota tarsi pasakojimas, vedantis lankytoją per XX a. pradžios meninę aplinką. Pradžia – Vilnius tarp caro valdymo ir modernėjimo. Vėliau – nepriklausomybę skelbianti Lietuva, kurios kultūros politika aktyviai formuoja naują meno lauką, o dailininkai – savitą, europietišką, bet kartu ir lokalų vizualinį žodyną.
Ekspozicijoje pristatomi tiek klasikai, tiek mažiau žinomi, bet ne mažiau svarbūs menininkai: Gerardas Bagdonavičius, Janas Bułhakas, Barbora Didžiokienė, Mstislavas Dobužinskis, Adasa Gurevič-Grodzka, Marcė Katiliūtė, Moišė Ravivas-Vorobeičikas, Domicelė Tarabildienė, Stasys Ušinskas ir daugelis kitų. Tai kūrėjai, atskleidžiantys ne tik estetinius ieškojimus, bet ir gilesnius tapatybės, modernumo, politinio nerimo bei kasdienybės klausimus.
Be tapybos, grafikos ir skulptūros, ekspozicijoje žiūrovai susidurs su fotografija, animacija, taikomąja ir knygų grafika. Paroda pasipildo nauju formatu – teminiu segmentu, kuris keisis kas pusę metų, kaskart siūlydamas naują tyrimo kryptį. Pirmasis – tarpukario pramogų ir laisvalaikio tema – parodys, kaip menas reflektavo gyvenimo džiaugsmus ir buities poeziją.
T 5169, Vytautas Kairiūkštis, „Ant ežero“, 1922, 39,5 × 49. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Atvira erdvė visiems – nuo vaikų iki nereginčiųjų
Galerija šiandien kuria ekspoziciją ne tik apie meną, bet ir apie žiūrovą – jo poreikius, įpročius, galimybes. Atnaujintoje erdvėje daug dėmesio skirta prieinamumui. Projekto „Blind Date“ metu, bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kuriamos sąlygos regos negalią turintiems žmonėms pažinti dailės paveldą – ne vizualiai, bet per tekstus, garsą, lytėjimą.
Vaikų erdvė – dar viena svarbi naujovė. Kurta kartu su vaikų įtraukumo dizainere Ieva Šimkonyte, ši erdvė kviečia mažuosius lankytojus pažinti tarpukario vaikų literatūrą, iliustracijas ir pačius kurti savo personažus, įkvėptus tarpukario estetikos. „Tai tiltas tarp istorinio paveldo ir vaiko smalsumo“, – sako kuratorė G. Radzevičiūtė.
T 6511, Jonas Šileika, „Jonas Basanavičius (Regėjimas)“, 1927, drobė, aliejus, 70 × 58,3 cm. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Parodos atidarymas: spektaklio fragmentas, gyvas garsas ir susitikimai
Atidarymo vakarą, balandžio 30 d. 18 val., ekspozicijos salėse skambės gyvai atliekama garsinė ištrauka iš teatro „Tolyn gilyn“ spektaklio „Café existans“. Šis spektaklis, apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, subtiliai jungia garsą, tekstą ir emociją – jis nebus tiesiog fonas, bet gyvas, įtraukiantis elementas.
Tiems, kurie nori giliau pasinerti į ekspozicijos kontekstus ir kūrinių atrankos logiką, gegužės 2 ir 3 dienomis vyks ekskursijos su kuratorėmis. Dalyvavimas jose – nemokamas įsigijus bilietą, tačiau būtina registracija.
Prof. Giedrė Jankevičiūtė. Nuotrauka – Gintarės Grigėnaitės, 2023 ©
Gabrielė Radzevičiūtė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo ©
Ilgalaikis įsipareigojimas kultūrinei atminčiai
„Nuolatinė ekspozicija – tai ne tik kolekcijos reprezentacija,“ – pabrėžia Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė. – „Tai ilgalaikis įsipareigojimas: nuolat permąstyti paveldą, tapatybę ir tai, kaip pasakojame apie save.“
Atnaujintą ekspoziciją papildo kūriniai ir archyvinė medžiaga iš kitų muziejų, kolekcijų bei privačių asmenų. Projektą įgyvendina plati profesionalų komanda – nuo architekto Mindaugo Reklaičio iki grafikos dizainerės Mildos Šiulytės, vaikų įtraukumo dizainerės Ievos Šimkonytės ir kuratorių kolektyvo „Blind Date“.
Ši paroda – tai kvietimas ne tik žvelgti į praeitį, bet ir permąstyti ją šiandienos akimis. Ne tik grožėtis meno kūriniais, bet ir susimąstyti apie istorijas, kurios buvo ilgai nutylėtos. Ne tik prisiminti, bet ir iš naujo įsivaizduoti.
Nacionalinė dailės galerija atveria naują skyrių – pasakojimą, kuris kviečia būti bendrakūrėju. Ir galbūt – pakeisti tai, kaip suvokiame Lietuvos meno istoriją.
Parodos atidarymas: 2025 m. balandžio 30 d., 18 val.
Vieta: Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius
Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija. Instituciniai partneriai – svarbiausios šalies atminties institucijos ir privatūs kolekcininkai.
LNDM Nacionalinė dailės galerija. Nuotrauka – Gintarės Grigėnaitės, 2024 ©
