Ar kada susimąstėte, kaip žmonėms kilo mintis dažytis nagus spalvotai? Na, žinoma, dėl grožio. Tik čia kaip ir su aukštakulniais bei daugybe kitų moteriškų atributų – pradžioje nebuvo žiūrima jokių skirtumų, ir nagus lakavosi tiek vyrai, tiek moterys. Nors visuotinai manikiūras, arba sutvarkytų nagų įprotis paplito tik praeitame amžiuje ir jau tik tarp moterų, poreikis gražintis egzistavo visais laikais. Senovėje nagai būvo dažomi chna bei kitais dažais, išgaunamais iš augalų bei mineralų, mat ilgi, ryškia spalva šviečiantys nagai buvo laikyti kilmingo, aristokratų klano atstovo atributu. Tolimųjų Rytų kilmingieji žavėjosi aukso ir sidabro atspalviais, o išsskirtinės nagų dažybos spalvos – raudona bei juoda – ilgai buvo tik valdovų privilegija. Rytietės tarp savo brangenybių būtinai turėdavo dailią dėžutę, skirtą nagų priežiūros įrankiams, tuo tarpu europietės šiai madai pasidavė tik devyniolikto amžiaus pabaigoje.
Vėliau į masinę apyvartą paleisti pirmieji nagų lakai Jungtinėse Valstijose, beje, nė kiek nepanėšėjo į dabartinius, nuo kurių lūžta lentynos prekybos centruose. Anie tesilaikė dieną, buvo randami tik vaistinėse, ir priminė pastą, kuria reikėdavo įtrinti nago paviršių. Pamažu nagų pramonė vystėsi ir tobulėjo: prieš daugiau nei šimtmetį atsirado skysti, teptukais užtepami lakai, kiek vėliau gamintojai išmoko pridėti bei išlaikyti spalvas, o ar žinote, kas ilgai išliekančio nagų lako įkvėpėjas? Automobilių dažai!