Nuotrauka – Manto Repečkos ©
Lietuvių liaudies muziką su elektronikos ir beatbox‘o ritmais jungianti grupė „OKATA“ dalinasi kūrinio „Oi Sūnelia Dobilėlia“ vaizdo klipu. Tai jau ketvirtasis šį rudenį pristatytas vaizdo klipas, užbaigiantis gyvai atliktų ir nufilmuotų kūrinių seriją, o kartu – antrojo albumo „Šiaurum Vėju“ finišo tiesioji.
Rugsėjo pradžioje pristačiusi pirmąjį serijos vaizdo klipą latviškai dainai „Ej Saulīte Drīz Pie Dieva“, grupė gerokai nustebino klausytojus – tai buvo pirmasis „OKATA“ kūrinys ne lietuvių kalba. Grupės nariai išduoda, jog spalio 16 d. pristatomame albume „Šiaurum Vėju“ klausytojai išgirs net keturis „OKATA” melodijomis nuspalvintus užsienio šalių liaudies kūrinius – latvių, švedų, albanų ir prancūzų kalbomis.
Kūrinyje „Ej Saulīte Drīz Pie Dieva“ pagrindinę vokalo partiją atlikusi Kristina Mažeikaitė pripažįsta, jog rinkdamasi, kokiam latviškam kūriniui galėtų pritaikyti „OKATA“ skambesį, ji perklausė ko gero visą kaimyninės šalies liaudies dainų archyvą.
„Išgirdus senąją šios dainos versiją, mane iškart užkabino jos harmonija. Tai liūdesio daina, su labai įsimintina ir ryškia pagrindine melodija, – pasakoja Kristina. – Latvių kalba artima mūsų kalbai, taip pat sulaukėme daug pagalbos ir patarimų iš latvių grupės „Latvian Voices“, kurie taip pat yra perdainavę šį kūrinį. Išgirdę mūsų variantą latviai liko labai nustebinti, o tai tikrai džiugina.“
Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo „OKATA“ perdainuota prancūzų liaudies daina „À la claire fontaine“. Čia pagrindinę partiją atliko vokalistė Justė Kraujelytė, kuriai prancūzų kalba ir kultūra artima nuo pat vaikystės.
„Mano mama – prancūzų kalbos filologė, todėl namuose nuo pat mažų dienų girdėdavau prancūziškas lopšines, sukdavau kasetes su vaikiškomis jų dainomis, klausydavau ir liaudies dainų. Todėl, kai su grupės nariais nusprendėme ieškoti sau artimų užsienio šalių liaudies kūrinių, nedvejodama žinojau, jog manasis bus prancūziškas. „À la claire fontaine“ nuolat sukosi galvoje, labai džiaugiuosi, jog ji savaip suskambėjo „OKATOS“ formulėje“, – pasakoja Justė.
Kotryna Stasikėlė, kurios vokalas ryškiausiai skamba kūrinyje „Palšus ganiau jautelius, atskleidžia, jog iš ilgiausio sąrašo jos turimų lietuvių liaudies dainų, visada kažkuo išsiskirdavo senyvo amžiaus vyro švelniai atliekama „Palšus ganiau jautelius“, tačiau šis kūrinys ilgokai nebuvo paliestas.
„Vis „negirdėdavau” jos naujo skambesio, nerasdavau formulės, kol vieną vakarą prilipo paprasčiausias posakis „mažiau yra daugiau“, – sako Kotryna. – Taip ir gimė minimalistiškai bei šaltai skambanti daina, įšildyta ir įjaukinta mūsų balsais, smulkiais beatbox‘o garsais, įterpiant emocijomis apipintą improvizaciją.“
Beatbox‘o meistras Žygimantas Gudelis-GON pripažįsta, jog kitų šalių turinys visiškai neapsunkina muzikinės dalies, net priešingai – atveria kelius interpretacijai. Anot jo, grupės kuriama muzika ir ritmika yra universali, pasiduodanti įvairiam turiniui. Svarbiausia – dainų energetika, kurią jaučia klausytojas, nesvarbu, ar supranta girdimą kalbą, ar ne.
„Šiandien pasirodžiusiam kūriniui „Oi Sūnelia Dobilėlia“ suteikėme klubinės muzikos atspalvių, rekonstravome dzūkiškos karo dainos struktūrą, dainos liniją papildėme kulminacija. Be galo džiaugiamės rezultatu, kuriuo dalinamės su klausytojais, ir labai dėkojame vaizdo klipų šviesų dailininkui Romualdui Jankauskui, padėjusiam spalvomis papasakoti kiekvienos dainos emociją“, – sako Žygimantas.
Albumo „Šiaurum Vėju“ pristatymas – spalio 18 d. VU Paviljone.
