Šokis, choreografija ir pedagogika yra trys neatsiejami elementai šokio profesionalei Ninai Funk, šiemet atvykstančiai į edukacinį šokio renginį „Summer Dance Intensive Vilnius“. Kiekviename jų ji randa įkvėpimo tobulėti ir dalytis savo aistra su kitais. Iš Vokietijos kilusi N. Funk šiuo metu yra įsikūrusi Nyderlanduose. Nuo 2013 m. ji intensyviai studijuoja Countertechnique metodą. 2016 m. ji buvo sertifikuota kaip šios technikos mokytoja. Savo plačia patirtimi pedagogė dalinasi visame pasaulyje siekdama paskatinti kuo daugiau šokėjų domėtis šiuo metodu. Kviečiame pasinerti į Countertechnique subtilybes rugpjūtį, o dabar artimiau susipažinti su Nina Funk!
Nuotrauka – Nina Funk asmeninio archyvo ©
Kaip pirmą kartą sužinojote apie Countertechnique metodą ir kas paskatino jį studijuoti?
Prieš daugelį metų, po šokio akademijos baigimo, turėjau pirmąją Countertechnique pamoką. Vėliau pradėjau savarankiškai mokytis, norėdama tyrinėti šį metodą. Galiausiai turėjau galimybę dalyvauti kito mokytojo pamokose, kurios man paliko neišdildomą įspūdį. Countertechnique turi nepriekaištingą mokymo struktūrą. Šis metodas tarsi vientisa tėkmė, sujungianti skirtingas kūno ir judesio dalis.
Šią techniką galima palyginti su svogūno lupimu, kai kiekvienas sluoksnis atskleidžia naują supratimo lygį. Iš pradžių tai buvo malonus užsiėmimas, tačiau laikui bėgant supratau, kad jis apėmė kur kas daugiau. Buvo daugybė pamatinių idėjų ir priemonių, kurios padėjo giliau tyrinėti savo kūną.
Kokios koncepcijos ir komponentai, padarė didžiausią įtaką Jūsų šokio ir minėtos metodikos praktikai per visą karjerą?
Svarbiausias veiksnys yra gilus mano pačios šokio supratimas. Svarbiausia suvokti, kad šokis yra mano kūno išraiška, nesvarbu, ar tai būtų dešinės rankos, kairės kojos, ar bet kurios kitos dalies judesiai. Tai reiškia, kad reikia panaudoti visą konkrečią akimirką turimą informaciją, pripažįstant, kad tai yra mano kūno judesys. Tačiau labai svarbu suvokti, kaip šis procesas vyksta. Tai nėra tik mokytojo išmoktų formų kopijavimas ar atkūrimas. Veikiau tai reiškia perkelti šias idėjas į savo šokį ir praktiką, veiksmingai integruojant jas į savo atlikimo įrankių rinkinį tiek scenoje, tiek kasdienio gyvenimo situacijose. Stebina tai, kad šias priemones galima pritaikyti ne tik šokio srityje. Džiugu tyrinėti ir eksperimentuoti su šiais elementais, leidžiančiais kūrybiškai žaisti.
Su kokiais sunkumais tenka susidurti, kai dėstote šį metodą?
Kaip pedagogė, per ilgą laiką sukaupiau daugybę žinių, tačiau nuolat turiu sau priminti, kad iš pradžių mokiniams pirmiausia reikia tiesiog išmokti pagrindus. Kai mokau, turiu įvertinti, ar priešais mane esantis žmogus sugeba sutelkti dėmesį į vieną dalyką ir pereiti prie kito. Kartais geriausia visą pamoką sutelkti dėmesį į vieną sąvoką ir leisti jiems taikyti ir tyrinėti tą konkrečią idėją. Dažnai skatinu mokinius išbandyti, pritaikyti informaciją ir pažiūrėti, kaip jie jaučiasi. Tai eksperimentavimo ir atradimo procesas. Gali būti, kad jiems tai bus naudinga, o gali būti, kad jie dar ne pilnai tai supras. Svarbu juos paleisti ir informuoti, kad nieko blogo, jei atsipalaiduosite. Skatinu juos paragauti ir išbandyti skirtingus metodus bei sukurti aplinką, kurioje jie gali pritaikyti pamokoje išmoktas sąvokas.
Nuotrauka – Pippa Samaya © Nina Funk
Aptarėme bendravimo su mokiniais svarbą, kokias rekomendacijas pasiūlytumėte šokėjams ar savo mokiniams, norintiems išmokti Countertechnique metodą? Į kokius pagrindinius aspektus jie turėtų sutelkti dėmesį?
Kai pirmą kartą dirbi su nauja grupe, visada yra labai svarbu sukurti teigiamą ir malonią atmosferą. Daugiausia dėmesio skirti geram laiko praleidimui, džiaugsmui šokti kartu ir leisti muzikai vesti mus į takią būseną. Pamokose tyrinėjame judesius, kurie susiję su nusileidimu ir pakilimu, kartu teikdami pirmenybę mūsų kūno sveikatai, aprėpčiai ir jėgai. Be to, norėčiau pabrėžti informacijos taikymo dabarties akimirką svarbą. Labai svarbu išlikti visiškai įsitraukusiam į savo praktikos procesą ir būti imliam naujoms patirtims bei metodams, kurių galbūt niekada anksčiau nebandėte.
Kaip šokis, choreografija ir pedagogika papildo ir įkvepia vienas kitą Jūsų kūrybiniame kelyje? Kaip jie susipina tarpusavyje?
Šis klausimas mane žavi, nes dažnai šiuos tris aspektus suvokdavau kaip trikampį, kuriame kiekvienas iš jų užima skirtingą vietą, priklausomai nuo aplinkybių. Save apibūdinčiau kaip šokio mokytoją, turinčią choreografinę perspektyvą, o ne kaip choreografę per se. Kuomet dalyvauju kūrybiniame procese, mane ypač intriguoja pati kelionė, o ne vien tik galutinio rezultato fiksavimas. Mokydama siekiu, kad mano mokiniai geriau suprastų save ir kitus, skatinu juos tyrinėti ir mokytis.
Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie savo susidomėjimą bendradarbiavimu su įvairias judėjimo galimybes turinčiomis grupėmis ir kaip tai paveikė jūsų požiūrį į šokį?
Pirmąjį savo, kaip šokėjos, projektą pradėjau su neįgaliųjų grupe, kuris pasirodė esąs nemenkas iššūkis, slypėjęs ne fiziniame šokio aspekte, o socialinėje ir žmogiškoje dinamikoje. Po pirmosios repeticijos pasijutau emociškai išsekusi, nes dalyvių išraiškos buvo tokios autentiškos ir tyros. Tai privertė mane susimąstyti apie tai, kodėl mes šokame, ir apie meilę, kuri kursto mūsų aistrą judėti. Tuo metu, mes, profesionalūs šokėjai, per savo treniruotes galėjome įpūsti gyvybės į jų kūnus. Ši patirtis paskatino mane inicijuoti dar vieną projektą kartu su kolega. Vykdėme tyrimų laboratoriją, kurioje analizavome šokėjams su negalia reikalingus mokymo metodus. Tai neapsiribojo improvizacija ir tyrimais; gilinomės į specifinius skirtingų šokio formų mokymo poreikius. Būtent šiuo šokio aspektu ir domiuosi. Labai noriu gilintis į šią sritį, ir, laimei, akademija, kurioje dėstau, yra atvira tokiems projektams. Šokio mokytojų katedra ir šokio skyrius pritaria šioms iniciatyvoms. Dabar šokio katedroje dirbu antro kurso studentų mentore. Studentai dalyvauja projekte, kurio metu bendradarbiauja su žmonėmis, turinčiai ribotas galimybes darbo rinkoje arba su asmenimis, kuriems sunku užmegzti socialinius ryšius. Jie iš naujo atranda judėjimo džiaugsmą ir apmąsto, kodėl pradėjo šokio kelionę. Visada užduodu klausimą: „Ar prisimenate pirmą akimirką, kai pamatėte šokio spektaklį arba kai šokis jus giliai palietė?“. Šis smalsumas skatina mane tyrinėti ir suprasti daugiau.
Nuotrauka – Nina Funk asmeninio archyvo ©
Aptarėme daug skirtingų Jūsų praktikos aspektų. Visgi, koks bus pagrindinis Jūsų seminaro Vilniuje akcentas?
Pagrindinis seminaro Vilniuje akcentas bus įvadas į Countertechnique metodą. Nagrinėsime, ką ji reiškia ir kokia jos kilmė, taip pat trumpai apžvelgsime jos teoriją. Mane nuoširdžiai intriguoja ir nekantrauju pamatyti, kaip dalyviai iš naujo atranda savo kūno potencialą. Raginu juos laikinai atidėti į šalį išankstinius įsitikinimus, kurių galbūt išmoko praeityje, ir į seminarą pažvelgti iš naujos perspektyvos. Kartu gilinsimės į naujas idėjas, stengsimės nustebinti save ir atrasti naujus būdus, kaip judėti erdvėje taikant pateiktą informaciją. Be to, kalbėsime apie tai, kaip įveikti tokius sunkumus, kaip traumos ar kiti fiziniai apribojimai. Šis aspektas ypač svarbus mano metodikoje, nes jis būtinas norint išlaikyti ilgą ir sveiką bet kokios formos šokio karjerą.
Šiemet didžiausias edukacinis šokio renginys Lietuvoje, skirtas šokio profesionalams bei mėgėjams, „Summer Dance Intensive Villnius“ vėl kviečia vasarą užbaigti šokio seminaruose su pasaulyje pripažintais mokytojais – choreografais rugpjūčio 21-30 dienomis.
