Nuotrauka: © SwO / Darius Gražys
Jaunos kartos dizainerė Agnė Kuzmickaitė žinoma visur – tiek mados ir teatro pasaulyje, tiek bulvarinių leidinių skaitytojų tarpe. Jos kūrybos kostiumai puošia puikius aktorius daugiau nei dvidešimtyje operos bei teatro spektaklių, o komercine dizainerės kūryba puošiasi ir dėmesio ištroškusios Lietuvos žvaigždės, nes palaidinė su drugelio aplikacija nejučia per pastaruosius metus Lietuvoje tapo must have stiliaus pirkiniu.
Toli gražu ne visiems priimtina tai, kad moteris kiekvieną savo kolekciją nulipdo drugiais. Pirma – ne visiems šis simbolis kelia malonias asociacijas. Antra – kolekcijos apžvalgų daug kas nebesivargina rašyti, nes ar vienais metais spalvoti drugiai, ar kitais – juodi, o trečiais – dengti neįprastu paviršiumi, kažin ar daug kas įsimins. Kita vertus, drugelio simbolį dizainerė Lietuvos žiūrovams tikrai įkalė į galvas – net ir mada nesidomintis nedrįstų susipainioti ir sumaišyti jos su kuo nors kitu.
Tačiau drugeliai – asmeninis dizainerės pasirinkimas, ir apie juos diskutuoti, matyt, daug neverta. Sveikintina tai, kad A. Kuzmickaitė ne tik sugeba nudirbti kelis darbus vienu metu, bet ir auginti mažametį vaiką, studijuoti meno doktorantūroje bei pasirūpinti išbaigtu kolekcijos pristatymu. Šis jos renginys, vakar vykęs Nacionaliniame dramos teatre – vienas geriausių, kokius tik yra pristatę dizaineriai Lietuvoje. Pasitelkusi draugų, kolegų profesionalų pagalbą (tarp jų – režisierius Slavomiras Leontjevas, puikiai manekenes atrinkusi Renata Mikailionytė, muzikos montažo autorius Saulius Prūsaitis, „L’Oreal“ visažisčių bei „Saliono“ plaukų meistrų komandos), Agnė sugebėjo sukurti vientisą šou, kuriame jungėsi mada, vizualios projekcijos, scenografija bei muzika. Ir, žinoma, teatro scena, iš aukštai kolekcijos reginį stebintiems teatro salę pavertusi tarsi maža muzikine dėžute! Būtina paminėti ir tai, kad pernai kolekciją rengusi kitoje vietoje, dailioje salėje sostinės Jakšto gatvėje, šiemet dizainerė nelieka prie sukurto pristatymo šablono ir vėl ieško naujų būdų idėjoms išpildyti.
Dizainerė šįkart neapleido savo neišsemiamo motyvo, tačiau jos kūryboje atsiranda šis tas naujo, matosi ir nuosaiki populiariausių šiandienos mados tendencijų interpretacija – nuo dvejopų batų (ilgaaulių, dengiančių šlaunis ir minimalistinių odinių basučių ant kulnų), kurtų pačios Agnės, iki sportinio minimalizmo, nuo buduaro užuominų iki ties kraštais staiga išplatėjančių trumpų sijonėlių.
Kolekcijoje pristatyta apie 90 modelių. Tai – vyriško kirpimo marškiniai, dekoruoti Agnės vaikystėje pieštais piešiniais, vientisi maudymosi kostiumėliai, kurie šiemet – minimalistiniai, tačiau itin moteriški, vienos arba kelių spalvų, šiuos paįvairina drąsesni maudymosi kostiumėlių variantai su gilia iškirpte nugaroje, tuo tarpu norinčios gali pridengti klubus su trumpais derančiais sijonėliais.
Sportiškojoje kolekcijos pusėje – kūno spalvos džemperiai, gražinti raidžių ir žodžių aplikacijomis, siuvinėtais piešiniais, prie šių derinami šilkinio aksomo šortukai, puikiai tinkantys urbanistiniam Vilniaus peizažui.
Taip pat kolekcijoje netrūko dvisluoksnių šilkinių suknelių, gimusių iš transformuotų sportinių marškinėlių. Jų paletė – švelni pastelių gama. Keletas suknelių kaustė dėmesį drugiais, derinamais su samanų atspalviais bei rusų etno raštus primenančiais marginimo motyvais, nepamirštamos ir sodriai, tirštai raudonos suknelės (vienai jų sunaudota net 12 metrų aksomo!) bei manekenių rankose švysčiojančios tamsaus aksomo pagalvėlės su kutais bei siuvinėtomis aplikacijomis.
