Justas Kulikauskas – perspektyvus jaunosios kartos violončelininkas. Nuo 2007 m. jis yra Naujų Idėjų Kamerinio Orkestro (NIKO) atlikėjas. Justo biografijoje – prizinės vietos tarptautiniuose konkursuose, anksčiau – veikla grupėje The Artrace, solo pasirodymai kartu su simfoniniais ir kameriniais orkestrais, nesuskaičiuojamas kiekis koncertų ir festivalių ne tik Lietuvoje, bet ir prestižinėse užsienio koncertų salėse, bendri kūrybiniai projektai su skirtingais atlikėjais, muzikinių vaizdo klipų filmavimai, prodiuserio darbas. Justo muzikiniame repertuare gausu garsių klasikų vardų bei šiuolaikinės ir populiariosios muzikos kūriniai: nuo populiariosios Taylor Swift iki sudėtingiausių G. Sollimos, V. D. Kirchnerio ar G. Cassado akademinių kūrinių.
Asm. archyvo nuotr.
Pokalbiui susitinkame prieš solinį Justo koncertą ir albumo pristatymą, vyksiantį kovo 18 d., 18 val. Vilniaus Rotušėje.
Kaip ilgai brendo idėja surengti ne tik solinį koncertą, bet ir išleisti naują CD?
Apie tai galvoju jau ganėtinai seniai. Nuo pat vaikystės ir iki dabar grodavau solo kūrinius, per šį laiką sukaupiau pakankamą kiekį muzikos kūrinių, kurie yra labiausiai prie širdies, jie visi yra soliniai, be papildomo akomponimento, išskyrus vieną – duetą violončelei. Albume įrašyta klasikinė akademinė muzika: G. Sollimos, V. D. Kirchner, P. M. Hamel, G. Gelgoto kūriniai, kurie man pačiam labai patinka. Todėl nusprendžiau įrašyti būtent tokį CD ir tuo pačiu užtvirtinti tai, ką kaip atlikėjas nuveikiau per porą metų.
Ar tai bus pirmasis tavo solinis koncertas?
Ne, iš tiesų jų turėjau pakankamai daug. Dar mokydamasis B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje dariau daug rečitalių, grojau solo. Teko groti N. Paganini variacijas viena styga G. Rossini operos „Mozė Egipte“ tema. Todėl grojimas solo man nėra svetimas.
Ar galėtumei atskleisti paslaptį, kaip jis vadinsis?
Dar nenorėčiau išduoti jo pavadinimo.
Ar albume įrašyti tik kitų, žinomų kompozitorių kūriniai? Ar ateityje galvoji išleisti ir autorinės muzikos CD?
Mano albume bus ne tik kitų kompozitorių kūriniai, bet ir viena mano sukurta pjesė violončelei pizzicato (stygos užgavimas pirštu) technika. Ją sukūriau ganėtinai seniai, prieš trejus, o gal netgi ir keturis metus. Apie albumą, kuriame būtų įrašyti tik mano kurti kūriniai, taipogi galvoju, bet tai bus vėliau. Manau, dar iki to reikia priaugti. Šiuo metu turiu nemažai ir kitų projektų, su kuriais tenka dirbti.
Kas laukia klausytojų ateisiančių į tavo koncertą?
Iš tiesų šis koncertas bus labiau akademinis. Todėl, kad ir pats albumas yra daugiau akademinės muzikos pobūdžio. Koncerto metu neskambės kūrinių perdirbiniai, tai bus šiuolaikinės klasikinės muzikos koncertas solo violončelei. CD pristatymas bus ganėtinai klasikinis ir paprastas: jame lauks pusvalandis mano atliekamos muzikos, pristatysiu patį albumą.
Ar koncerte pasirodysi ir su Naujų Idėjų Kameriniu Orkestru – NIKO?
Ne, su orkestru NIKO šį kartą nepasirodysiu, tačiau gali būti, kad koncerte išgirsite mano ir mano tėvo (Edmundo Kulikausko) duetą violončelei.
Kodėl buvo pasirinkti būtent G. Sollimos, G. Cassado, V. D. Kirchnerio ir kitų kompozitorių kūriniai?
Tiesą pasakius, mano pasirinkimą lėmė tai, kad įdomesnių kūrinių skirtų solo violončelei neradau. Pastarieji kūriniai labiausiai atskleidžia instrumento galimybes, jie yra techniškai sudėtingi, tuo pačiu tai ne tik atskleidžia muzikanto technines galimybes, bet ir mano muzikinį skonį. Ši muzika man asmeniškai yra itin artima.
Ar galvoji apie solinę karjerą?
Taip, apie tai galvoju. Tačiau tai turėtų būti susiję su tam tikra idėja, kryptimi. Artimiausiu metu imsiuosi vieno projekto, apie kurį kol kas dar nenoriu plačiau pasakoti. Tačiau aš po truputį jį vystau ir, manau, būtent nuo šio projekto turėtų atsirasti nauja kryptis. Apie šią kryptį mąstau jau seniai, bet tik šiais metais išsigrynino. Norėjau sujungti violončelę su šiuolaikine muzika. Šis projektas bus pristatytas jau gana greitai, Kintų muzikos festivalyje, kuriame aš turėsiu solinį koncertą.
Koks yra tavo, kaip muzikanto, didžiausias profesinis siekis?
Manau, kad didžiausio tikslo niekada nebūna. Jis egzistuoja tik tam tikru laikotarpiu, o mano asmeniniai tikslai auga nuolatos. Jų turiu daug: groju ne tik su Naujų Idėjų Kameriniu Orkestru, bet ir kuriu muziką, dalyvauju kituose projektuose, prodiusuoju muziką. Kiekvienoje iš šių veiklų turiu tam tikrus tikslus. Turėdamas projektus, skirtus violončelei, siekiu patekti į tam tikrus festivalius, filmuoju vaizdo klipus, atrandu savo, kaip prodiuserio braižą, todėl ateityje norėčiau užsiimti šia veikla, dirbant su skirtingais atlikėjais… Turiu ir mažų, ir tuo pačiu didelių siekių.
Dėkojame už pokalbį!
