Šilkas – unikalus, visiškai natūralus audinys, gaunamas iš įvairių rūšių šilkverpių kokonų gijų.
Šilkas jau nuo seno buvo labai vertinamas. Jo atsiradimas apipintas legendomis, o jo gamybos paslaptis Kinijoje buvo itin griežtai saugoma. Už jos atskleidimą ar šilkverpių vikšrų ir šilkmedžių sėklų kontrabandą buvo baudžiama mirtimi. Legenda pasakoja, kad daugiau nei prieš 3000 metų imperatoriaus žmonai Hsi Ling Shi gurkšnojant arbatą šilkmedžio pavėsyje, į puodelį su karšta arbata įkrito kokonas ir išsivyniojo į nuostabią spindinčią giją. Imperatorienė taip susižavėjo spindinčiu siūlu, kad liepė tarnams nuvynioti jį nuo kokono ir išausti audinį. Taip prasidėjo šilko istorija.
Kinijai savo paslapties išsaugoti nepavyko, tačiau ir mūsų dienomis apie šilko išgavimo technologiją ir šios tobulinimą nemėgstama daug kalbėti, – kiekvienas gamintojas turi savo paslapčių. Tikrai žinoma tik viena – jis yra išgaunamas iš įvairių rūšių šilkverpių kokonų gijų.
Šilko pramonėje naudojamas Bombyx mori šilkverpių bei kitų tos pačios genties šilkverpių vikšrų gaminamas šilkas. Bombyx mori – daugiausia Kinijoje paplitę drugiai, kurių vikšrai maitinasi šilkmedžių lapais. Jie specialiai šilko gamybai yra veisiami ir auginami Kinijoje, Japonijoje, Indijoje ir Pietų Europoje. Keturias dienas vikšras charakteringais galvos judesiais suka siūlus į kokoną. Užbaigtą kokoną sudaro vientisas, kartais net 3 000 metrų ilgį siekiantis siūlas. Kokonas yra ištempto ovalo formos, vietinių Kinijos veislių – geltonas, japoniškų veislių – žalsvas, kitų veislių – baltas. Kryžminant skirtingas šilkverpių veisles gaunami skirtingų spalvų siūlai (auksinės spalvos ar kitų atspalvių). Gamtoje iš kokono po 12–16 dienų išsiristų drugys, tačiau tuomet jis sugadintų vientisą šilko giją, todėl šilko gamybos procese vikšro vystymasis sustabdomas ir atsargiai iš 4–8 kokonų vyniojamas šilko siūlas.
Šilkas labai vertinamas ne tik dėl grožio, bet ir dėl sveikatingumo privalumų, nes šilkas yra natūralus biopluoštas, sudarytas iš baltymų. Į šilko sudėtį įeina net aštuoniolika iš dvidešimties amino rūgščių, kurios yra būdingos žmogaus odos epidermio baltymams. Pagrindinis šilko baltymas – fibroinas – yra laikomas labai giminingu žmogaus baltymams. Dėl šios savybės jis visiškai nedirgina mūsų imuninės sistemos, gerai išlaiko drėgmės ir šilumos pusiausvyrą, leidžia kūnui lengvai kvėpuoti. Tad sakyti, kad šilkas „tik gražu“, negalime.
Šilkas jau daugelį metų yra ir toliau išlieka ne tik prabangos ženklas, bet ir, žinoma, gero skonio, geros sveikatos bei grožio supratimo rodiklis. Kodėl sakome, kad grožio? Nes šilkas jau seniai – nebe mados aprangos sudedamoji dalis, bet ir kosmetikos pramonės variklis! Dar smagiau, kad turime galimybę išbandyti vietinį produktą – Lietuvos grožio ir farmacijos profesionalių kurtas šilkines veido kaukes „Ellamé“, kurios gimė bendradarbiaujant su Prancūzijos meistrais.
Išbandykite: