Nuotraukos: Karolis Kveselis / © SwO
Grakšti, elegantiška, moteriška, skambi – jeigu kolekcijos būtų lyginamos su instrumentais, tai Augustin Teboul 2014-ųjų metų rudens/žiemos kolekcija „Equinoxe“ (ekvinokcija, arba kitaip – tiesiog lygiadienis) tikrai būtų arfa. Net ir nepaisant to, jog kolekcijos pristatymo metu skambėjo to paties pavadinimo – prancūzų elektroninės muzikos kūrėjo Jean Michel Jarre albumo „Equinoxe“– garso takelis.
Kolekcijai pasirinktas netradicinis pristatymo būdas – instaliacija, kuriai puikiai pasitarnavo šviesi vienos Berlyno menų galerijos erdvė. Galbūt subjektyvu, tačiau pati visuomet esu minimalistinių, šviesių erdvių šalininkė, nes tai padeda išvengti bet kokio vaizdinio „triukšmo“, be to, tokiu atveju visad žinai, jog kolekcija niekuomet „nepaskęs“ tarp pilkų sienų, tamsių apmušalų ar industrinėse erdvėse dažnai neišvengiamų įvairiausių papildomų detalių. Plazdenanti burė vietoj užkulisių užuolaidos tik dar labiau sustiprino grakštumo įspūdį, kurio tikrai netrūko nė vienam kolekcijos modeliui. Pakyla, ant kurios tarsi skulptūros sustingdavo skirtingomis trajektorijomis vaikščiojantys modeliai, leisdavo ilgiau gėrėtis preciziškais drabužiais bei kvapą gniaužiančiais veido aksesuarais su Swarovski elementais, – meno kūriniai, kitaip ir nepavadinsi.
Jeigu plačiau apie Augustin Teboul mados namus – tai po šiuo vardu slepiasi dizainerė iš Vokietijos Annelie Augustin, turinti subtilų, minimalistinį ir rafinuotą braižą bei prancūzė Odély Teboul, išsiskirianti chaotišku ir nostalgišku meistriškumu. Savo prekinį ženklą dizainerės apibūdina kaip balansuojantį tarp ready-to-wear ir haute couture. Inspiracijų nuolat ieškančios siurrealizme, dizainerės eksperimentuoja su medžiagomis, o šiai kolekcijai naudojo dar ne itin plačiai mados industrijoje paplitusį audinį neopreną bei išskirtinę mezgimo techniką. Šalia tradicinių audinių, tokių kaip oda, velvetas, vilna, šilkas ir tiulis, padedančių suformuoti jaudinančio moteriškumo įspūdį, netradicinės technikos grakščios, elegantiškos ir rafinuotos moters įvaizdžiui suteikia futuristinio efekto, kurio dėka Augustin Teboul moterys tampa tarsi nežemiškomis, raganiškomis, bet tuo pačiu ir itin trapiomis būtybėmis.
Po tokios kolekcijos taip ir norėtųsi bent keletos dienų pertraukos tam, kad galėtum pasidžiaugti tomis katarsio akimirkomis. Bet Berlyno mados savaitė tikrai ne tas metas, kada galėtum sau leisti nusnausti (net ir po tokio reginio!), todėl tikrai galite tikėtis tęsinio. Ir jau greitai.
