Paroda apima trisdešimt Lietuvos gyvenimo metų: nuo atkurtos Nepriklausomybės 1990-taisiais iki šių dienų. Dvylika skirtingų kartų menininkų kalba apie tai, kas sudaro lietuviškosios tapatybės branduolį.
Kas svarbu lietuviams?
Gamta. Lietuviai didžiuojasi buvę paskutiniai Europos pagonys; net ir moderniausias lietuvis įkvėpimo ir ramybės ieško miškuose (kai kurie jų mena pagonybės laikus) ir prie Baltijos jūros. Todėl ir juvelyrikoje naudojamos organinės medžiagos: medis ir popierius, derva ir pergamentas, ir žinoma, gintaras, kuris lietuviams reiškia daugiau nei kitiems. XX a. pradžioje jis tapo lietuviškos tapatybės simboliu ir iki šiol laikomas lietuviškumo įsikūnijimu.
Praeitis ir istorija. Lietuvių juvelyrai pasakoja istorijas, atsigręždami į savo šaknis. Daugybė amžių okupacijų, išsilaisvinimo kovų, kalbos ir rašto išsaugojimo, legendų, mitologijos, geležinio vilko kauksmo paliko savo pėdsakus ne tik sąmonėje, bet ir juvelyrikoje.
Dabartis. Atkurta Nepriklausomybė ne tik atvėrė sienas, bet ir išlaisvino mąstymą. Juvelyrai dabar įkvėpimą randa tiek tūkstantmečių senumo baltiškose segėse, tiek ir klubų scenose. Lietuva, šalis Europos kryžkelėje, semiasi drąsos iš savo praeities ir brėžia ateities perspektyvas.
Paroda surengta Šiuolaikinės juvelyrikos muziejuje (Musee du Bijou Contemporain) Pajūrio Kanyje Lietuvos sezono Prancūzijoje proga. Aplankykite iki gruodžio 8 d.
Dalyvaujantys menininkai: ASOL (Solveiga ir Alfredas Krivičiai), Eglė Čėjauskaitė-Gintalė, Vita Pukštaitė-Bružė, Eimantas Ludavičius, Benas Staškauskas, Paulius Rukas, Karina Kazlauskaitė, Biruta Stulgaitė, Sigitas Virpilaitis, Ieva Grigienė, Šarūnė Žygienė.
Parodai panaudotos fotografijos: Simone Guyon de Chemilly (FR), Artūras Raila (iš ciklo „Žemės galia“), Vytautas Daraškevičius
Kuratorės: Jurgita Ludavičienė, Olga Zobel-Biro
