Lietuvos dailės muziejus rugsėjo 20 d., ketvirtadienį, 17 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaro parodą „Paryžiaus mados magai. 1920–1999 m.“, kurioje kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas Lietuvos publikai pristato devynis pasaulinio garso mados namų įkūrėjus ir jų kūrinius (paroda veiks iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.). Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų – dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.
Ekspozicija pradedama mados namais Lanvin, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Jeanne Lanvin. Išskirtiniu mados namų Lanvin bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius. Vienas tokių papuošė ne tik daugelį Lanvin mados namų kūrinių, bet ir jų įkūrėjos buto interjerą, iki šiol saugomą Prancūzijos taikomosios dailės muziejuje.
Antroji mūsų ekspozicijos herojė – garsioji Gabrielle Chanel. Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą juodą mažą suknelę. G. Chanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. Chanel mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Chanel draugas. Garsiuosius kvepalus Chanel N°5 1921 m. sukūrė taip pat Maskvoje gyvenęs prancūzų kilmės kvepalų kūrėjas Ernest Beaux.
Trečioji ekspozicijos asmenybė – Maggy Rouff. Taip pat garsi, bet, žinoma, ne tiek kaip pirmosios dvi. M. Rouff į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai – moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai.
Jacques Heim, kilęs iš lenkų ir žydų šeimos, išgarsėjo dar 1925 m., kai bendradarbiavo su Sonia Delaunay – viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo Jacques Heim daugiausia kūrė kailinius drabužius, vėliau pradėjo modeliuoti balines ir kokteilines sukneles.
Christian Dior – dar vienas mūsų ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. Dior mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir labai plačiu saulės kliošo kirpimo sijonu. Pokario Europoje Christian Dior naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo labai santūrių tonų – juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų… Kai Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Yves Saint Laurent, jų koncepcija iš esmės pasikeitė. Yves Saint Laurent pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu Dior mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Yves – pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. jis Paryžiuje įkūrė savo mados namus.
Yves Saint Laurent buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė garsiąją Mondrian suknelę pagal Nyderlandų abstrakcionisto Piet Mondrian tapybą, be to, įtraukė į madą iki šiol aktualius stilius – boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų. Nepaprastai talentingas mados kūrėjas Yves Saint Laurent gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Karštuoju metų laiku jis persikraustydavo į Marakešą Maroke ir ten Mažorelio viloje kūrė savo nuostabiąsias kolekcijas, vėliau įkūnytas jo mados namuose Paryžiuje.
Svarbi ekspozicijos „Paryžiaus mados magai“ dalis skirta Hubert de Givenchy kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Cristóbal Balenciaga ir Elsa Schiaparelli, o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Audrey Hepburn, pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje savo filmų vaidina vilkėdama būtent Givenchy kurtas sukneles. Dabar šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. Givenchy stilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus Yves Saint Laurent kūrinius.
Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pierre Cardin, kuris yra kilęs iš Venecijos ir karjerą pradėjo kaip Christian Dior mados namų sukirpėjas. Pierre Cardin išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę – futurizmą – jis pavertė tikrove. Dauguma Cardin mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent Pierre Cardin nuopelnams priskiriamas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir iš tankios vilnos siūtos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir prie Trakų turėjusi sodybą. Pierre Cardin rengė ballerina assoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė Pierre Cardin, tapo vienu mūsų ekspozicijos perlų.
Teise vadintis modernistu ir futuristu Pierre Cardin dalijosi su kitu kūrėju – Andre Courreges. A. Courreges, pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūrė ultramodernius drabužius. Jis dievino baltą spalvą ir derino ją su ryškiai geltona, oranžine ir ruda. Jo jaunatviškas stilius visų pirma siejamas su mini suknelės išradimu. A. Courreges laikomas jos išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mary Quant. Dėl savo kūrybos A. Courreges išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.