Tas beprotiškas skubėjimas visur pataikyti į ritmą… Jei kas nors miršta – visi apie tai puola rašyti (ar perrašinėti). Taip pat – jei tuokiasi, bendradarbiauja, išlekia iš pareigų. Apie šventes galima pasakyti tą patį – kasmet žiniasklaida eina iš proto, ką čia tokio teminio sugalvojus vienai ar kitai šventei. Dėl to aš kartais švenčių net nebelaukiu – jos užklumpa per dažnai, progos dovanų rinkimui veja viena kitą, pasiruošimas ir rūpesčiai, atsigavimas po itin ilgo šventimo (kartais ir taip nutinka) užima tiek laiko, kad išgaruoja ir visa šventinė nuotaika. Žmonės susigalvoja įvairiausių smulkmenų tai nuotaikai stimuliuoti: per Kalėdas klausosi žiemiškų dainų, išbando keisčiausius kepinių receptus, o per Velykas? Papasakosiu jums, kaip mados pasaulyje švenčiamos Velykos.
Kadangi apie maistą neprikurta tiek dainų kaip apie sniegą, kai kuriems dizaineriams stalo produktai – tiesioginis įkvėpimo šaltinis. Viena tokių – Agatha Ruiz de la Prada. Ta pati, kurios (pasenusių galiojimo datų) apvalių ryškių vazelinų dėžutės mėtosi kiekvieno didesnio garbaus prekybos centro lentynose.
Ar ne per ekstremalu? Kartais nutylėjimai malonesni nei toks ištėkštas blynas ant suknelės. Gal geriau vis tik kiaušinius valgyti ir ridenti kartu su mažaisiais giminaičiais? Nes nors ir mačiau puikius kursiokės darbus, kuriuose nutapytos kiaušinienės salelės, mados kūrinio iš to – dar niekas manęs neįtikino – deja, bet nepadarysi.
Kolekciją Velykoms paskyrė ir Luis Vuitton, apkarstę merginas triušių ausytėmis. 2007-ieji:
Triušio ausys: natūrali puošmena, aksesuaras ar reakcija pasipelnyti? Kuris jums smagesnis – gyvūnėlį žaidžiantis vaikas ar Vodianova, imituojanti kiškutę?
O gal dar aštriau – 5-oji aveniu Niujorke, Velykų paradas:
Ką apie Velykų madą manote Jūs? Ar lietuviškas šventinis persivalgymas persikels ir į jūsų šventinę aprangą? SwO mėgsta Velykas ir jas tikrai švęs. Tik jokių kiaušinių dėmių ar dirbtinių ausyčių: mes apsirengsime margučiais!