Nuotrauka – kadras iš „Persona“ filmo ©
Šiemet kino pasaulis mini vieno žymiausių švedų kino ir teatro režisieriaus, rašytojo Ingmaro Bergmano 100-ąsias gimimo metines. Renginių, minint šią progą, gausa gali pasigirti ir Lietuva. Vienas iš jų – „Skalvijos“ kino centro organizuojamas „Kino klasikos vakarų“ ciklas, kuriame rugpjūčio sekmadieniais bus rodomas I. Bergmano filmas „Persona“ (1966).
Anot „Skalvijos“ kino centro programos sudarytojos Sonatos Žalneravičiūtės, dauguma kino kritikų šį filmą išskiria, kaip vieną svarbiausių ir ryškiausių gausioje I. Bergmano kūryboje, tačiau, kaip bebūtų keista, Lietuvos kino ekranuose „Persona“ nebuvo rodyta.
„Šiandien aš jaučiu, kad kurdamas filmą „Persona“, o vėliau „Verksmai ir šnabždesiai“ (1973) padariau viską ką galėjau. Ir šiais dviem atvejais, turėdamas visišką laisvę, aš pasiekiau žodžiais neapsakomas paslaptis, kurias gali perteikti tik kinas“, – apie filmo išskirtinumą yra pasakojęs pats kūrėjas.
Anot kino kritikų, jis yra vienas iš tų retų kino režisierių, sukūrusių savo kino pasaulį ar net davusį pradžią naujam kino žanrui. Jeigu režisierius Alfredas Hitchcockas yra psichologinio trilerio pradininkas, I. Bergmanas kine tapo vienas pirmųjų egzistencinių filosofinių santykių dramos kūrėjų.
Nuotrauka – kadras iš „Persona“ filmo ©
Scenarijų šiam filmui I. Bergmanas pradėjo rašyti ligoninėje gydydamasis pneumoniją. Režisierius būsimą filmą pavadino „Persona“, kas lotynų kalboje reiškia kaukę, kurią dėvėdavo aktoriai Antikos laikais ir kartu garsiojo psichologo Karlo Jungo sugalvotą terminą taip pat reiškiantį kaukę, skirtą savęs pristatymui kitiems, norint paslėpti tikrąjį save. Ne veltui abi herojės filme – negalinti prabilti aktorė Elizabet ir ją slauganti seselė Alma – kino kritikų yra dažnai interpretuojamos kaip vienas asmuo.
Aktores filmui surasti nebuvo sudėtinga, pasak I. Bergmano, jis nuo pradžių žinojo, kad Almos vaidmenį kurs jo mūza tapusi aktorė Bibi Andersson, o Elizabet aktorė – Liv Ullmann. Nors pastarosios aktorės jis nebuvo matęs, tačiau vienoje nuotraukoje pastebėjęs neįtikėtiną šių moterų panašumą, nusprendė pasirinkti būtent ją.
Filmas buvo nufilmuotas Forės saloje prie Gotlando, kurioje kartu su „Persona“ režisierius nufilmavo dar septynis savo filmus, o vėliau joje ir apsigyveno. Skurdus, akmenuotas salos, apsuptos Baltijos jūros, peizažas, yra dažnai interpretuojamas kaip filmo veikėjų vidinių būsenų atspindys.
1967 m. „Persona“ Švedijoje pelnė „Auksinį skarabėjų“ kaip geriausias filmas, prizas įteiktas ir B. Andersson už geriausią aktorės darbą. 1968 m. Nacionalinė kino kritikų asociacija įteikė prizus už geriausią filmą, režisieriaus bei aktorės (B. Andersson) darbą.
Nuotrauka – kadras iš „Persona“ filmo ©
Bergmano filmas „Persona“ bus rodomas „Skalvijos“ kino centro rengiamuose kino klasikos vakaruose rugpjūčio 5 d. (pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė), 12 d. (kino kritikė Neringa Kažukauskaitė), 19 d. (kino kritikas Narius Kairys) ir 26 d. (semiotikas ir kino apžvalgininkas Dmitrij Gluščevskij). Filmas taip pat bus parodytas rugpjūčio 16 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“ ir Kauno kino centre „Romuva“.
