Venecijoje vėl skamba Lietuvos vardas: šią savaitę pagrindinėje prestižinio kino festivalio programoje po nemažos pertraukos vėl pristatomi lietuvių kūrėjų darbai. Renginyje bus pristatyti net du ilgametražiai filmai, siejami su Lietuva.
Tai reikšmingas įvykis, nes ilgametražio lietuviško filmo Venecijos kino festivalio programoje nebuvo jau 17 metų. Premjerą čia šventė režisieriai Kristijonas Vildžiūnas („Nuomos sutartis“, 2002 m.) ir Šarūnas Bartas („Laisvė“, 2000 m.). Tačiau džiugu, kad belaukiant ilgametražių filmų sugrįžimo puikiai sekėsi kitiems žanrams: pernai festivalyje buvo ovacijų sulaukė režisierės Kristinos Buožytės animacinis virtualios realybės (VR) projektas „Angelų takais“, o 2017 m. sėkmingai prisistatė Lauryno Bareišos trumpametražis „Pirtis“.
Šį rudenį Lietuva gali didžiuotis, kad į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“ pateko pirmasis kultūros antropologo ir kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus vaidybinis filmas „Partenonas“. Į šią kino talentų atradimams skirtą programą, kurią inicijuoja Italijos nacionalinė kino kritikų sąjunga, atrenkami tik septyni filmai iš viso pasaulio. Kritikų pasirinktiems ir „Kino kritikų savaitėje“ parodytiems filmams atsiveria didžiulės galimybės pasiekti Europos ir pasaulio kino gerbėjus. Bendros gamybos Lietuvos („Studio Uljana Kim“, „Extimacy Films“), Ukrainos („Esse Production House“) ir Prancūzijos („Rouge International“) filmo pasaulinė premjera Venecijos kino festivalyje įvyks rugsėjo 5 d.
Kvedaravičiaus vaidybinį filmą „Partenonas“ galima priskirti pastarąjį dešimtmetį festivaliuose populiarėjančiai, vadinamajai hibridinei kino rūšiai. Neprofesionalūs aktoriai filme išgyvena realias situacijas, kadaise patirtas istorijas. Čia tarsi ištrinamos ribos tarp dokumentinio ir vaidybinio kino, veiksmas vyksta ir realiuose, ir filmo dailininkų kurtuose interjeruose. Bendras Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos kinematografininkų darbas. Lietuvos žiūrovus „Partenono“ kūrėjai į filmo premjerą kvies šį rudenį.
Lietuviškų akcentų bus randama ir oficialioje nekonkursinėje festivalio programoje. Į ją pateko garsaus Ukrainos kino režisieriaus Sergejaus Loznicos naujausias dokumentinis filmas „Valstybinės laidotuvės“, kurio kūrybos ir gamybos procese dalyvavo ir lietuvių kinematografininkai. Naujausią režisieriaus filmą montavo nuolatinis S. Loznicos bendradarbis montažo režisierius Danielius Kokanauskis, garso dizainą kūrė Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis garso režisierius Vladimir Golovnitski, vaizdo medžiagą restauravo Jonas Zagorskas. Filmą prodiusuoja kino kompanija „Atoms&Void“ (Nyderlandai), dalyvaujant Lietuvos kino gamybos kompanijai „Uljanos Kim studija“ ir Current Time TV (JAV).
„Valstybinės laidotuvės“ yra jau 25-asis S. Loznicos filmas, kurio pasakojimo pagrindą sudaro beveik nematyta archyvinė medžiaga, filmuota Sovietų Sąjungoje 1953-ųjų kovo 5 – 9 dienomis, kai šalis gedėjo ir laidojo Josifą Staliną. Diktatoriaus laidotuvės tapo tarsi valstybinių laidotuvių apeigų formos kulminacija. Šis filmas Venecijos kino festivalyje bus pristatytas rugsėjo 6-ąją.
Tarptautinis Venecijos kino festivalis yra pats seniausias pasaulyje kino festivalis, įkurtas 1932 m. ir kasmet vykstantis rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje Venecijos miesto Lido saloje, Italijoje. Festivalis yra didesnio kultūrinio renginio – Venecijos bienalės – dalis ir vienas svarbiausių A klasės kino festivalių pasaulyje, lygiuojantis su Berlyno ir Kanų kino festivaliais.