Nuotraukos: Tinos Mockutės asmeninis archyvas
Šį kartą kviečiame susipažinti su kūrybininke, dizainere Tina Mockute. Mergina teigia, kad sąvoka „menas“ ją supo nuo mažų dienų. Šiandien dizainerė dirba prie projektų Lietuvoje bei užsienyje, atranda įkvėpimą pokalbiuose, skoniuose, gamtoje ir tiesiog gyvendama šiame spalvingame bei kūrybos pilname pasaulyje.
Tina, trumpai prisistatyk auditorijai, kuri nėra susipažinusi su tavo darbais bei kūryba.
Kūrybininkė, dizainerė, viena iš k a i t o s ir mesmerise projektų kūrėjų.
Kur galima pamatyti šiuos darbus?
Mano darbus galite pamatyti behance.net/tinamockute ir Facebook’e – k a i t a ir mesmerise puslapiuose.
Kaip seniai žinojai, kad savo ateitį nori sieti su dizainu? Ar tai buvo sena svajonė, kurios kryptingai siekei, ar viskas susidėliojo savaime?
Nuo pat mažų dienų buvau supama meniškos šeimos, pati muzikavau, tačiau nežinojau, kuo noriu būti. Sesei pradėjus studijuoti Vilniaus dizaino kolegijoje, atvažiavau į Vilnių jos aplankyti. Pabuvojusi keliose paskaitose likau sužavėta, buvau jau dvyliktoje klasėje, tad per daug nesvarstydama pasirinkau dizaino kelią.
Kokiose šalyse teko lankytis, kurios tavo kūrybai padarė didžiausia įtaką?
Vienos iš tolimesnių kelionių buvo į Šveicariją autobusu bei į Suomiją automobiliu. Tačiau kai jas lankiau, buvau dar gana maža, tad išliko labai neryškūs prisiminimai apie architektūrą ir gamtos vaizdus, kvapus, spalvas. Labiau įkvepia šalys, kuriose kol kas neteko pabuvoti, tiksliau – labiau jų vaizdiniai, kuriuos kartais netyčia pamatau internete. Be abejo, Lietuva taip pat daro įtaką, kuo daugiau keliauji – tuo daugiau atrandi.
Ar planuoji karjerą tęsti Lietuvoje, o gal savo ateitį matai užsienyje?
Karjera tęsiama Lietuvoje, nors keli projektai vyksta ir užsienyje. Tačiau kol kas nevilioja bėgti iš jos būtent dėl karjeros.
Kokį geriausią patarimą esi gavusi ir ką patartum jaunajai kartai, kuri nori sieti ateitį su dizainu?
Nebijoti asmeniškumo, atvirumo ir kurti tai, kas patinka ir kaip patinka. Kuo daugiau bandysite tuo daugiau atrasite.
Kas tave nuteikia ir pakiša minčių kūrybai?
Garsai, žmonių stebėjimas, gamta, skonis, pokalbiai, menininkai, renginiai.
Kas reikia žinoti, norint būti dizaineriu?
Iš tikrųjų aš ir pati to nežinau, nemanau, kad yra kažkoks kriterijus ar būtinybė. Viską galima lavinti, išmokti besidomint, stengiantis pažinti pasaulį, nebijant išlipti iš komforto zonos, turint drąsos ir gerą vaizduotę.
Kokias technikas naudoji kurdama?
Naudoju įvairiausias technikas, viskas priklauso nuo to, kokia idėja ir kaip ją pamatai. Kiekvieną kartą naudojant vis kitokia techniką stengiuosi perteikti kitokią istoriją, naują jausmą.
Esi kūrusi internetinį serialą „bakaras“. Kokia jo koncepcija?
Tai buvo vienas iš studijų projektų – su komanda sukurti internetinį serialą. Viena iš amžinai populiarių temų buvo ir bus gyvenimas bendrabutyje. Kas ten vyksta, kaip viskas atrodo. Taigi, remdamiesi tikromis istorijomis, su komanda sukūrėme serialą apie studentų gyvenimą – su kokiomis problemomis, išgyvenimais jie susiduria.
Ką tau asmeniškai reiškia dizaino sąvoka?
Tai kūryba, estetika, saviraiška, funkcija bei apipavidalinimas.
Mane ypač domina tavo kurti koliažai, kuriuose jaučiamas futurizmas, techno jausmas. Koks stilius tau pačiai artimas?
Viskas gimė iš antropologinio tyrinėjimo apie žmogaus ir jam nereikalingų, tačiau neišmestų daiktų santykį. Koliažai kurti kaip jausminis paliktų daiktų prisiminimas. Blankstantis, susiliejantis, tačiau su savo istorija ir perteiktas tokia koliažine stilistika. Visa tai sulipo savaime – iš tos daiktų gausos jausmo, sumaišties, praeities bei ateities ryšio. Artimiausi stiliai man – minimalizmas, futurizmas, modernizmas.
Ar galėtum pakomentuoti ANTIS / DUST projektą? Kokia idėja slypi už jo?
Gavau užduoti sukurti reklamą nereklamuojamam objektui. Apsidairiusi aplinkoje ieškojau kažko nepatrauklaus, neestetiško, tad galiausiai išsirinkau dulkes. Pirmiausia gimė vaizdinys, kaip tai turi atrodyti, tuomet su puikia komanda buvo atlikta fotosesija. Galiausiai, jau sukūrus visą galutinį vaizdą, jis pats padiktavo, kokie žodžiai turi lietis, tiek kokia turėtų būti nuotraukos stilistika. Viskas labai gražiai susisiejo su legendine Anties grupės daina.
Pakalbėkime apie diplominį darbą – VILNIUS RAŠO DUŠIMTAIDEVYNI. Kas įkvėpė rinktis tokią tematiką?
Asmeniškumas. Kaip Vilniaus gyventoja, stengiuosi būti socialiai aktyvi ir reaguoti į miesto problemas, visai taip, kaip daro šis menininkas. Na ir, žinoma, gatvės subkultūra man artima jau nuo mažų dienų. Diplominis darbas nėra tik apie graffiti, 209 buvo puiki priemonė šnekėti ir perteikti buvusias ir esamas socialines, politines ir ekonomines Vilniaus miesto problemas. Labiausiai įkvėpė noras paskatinti dialogą tarp miesto ir gyventojų, kurti jų tarpusavio ryšį, papasakoti apie tai žmonėms.
Tavo projektai dažnai siejami su socialinėmis problemomis, viešojo transporto gerinimu, skiriamas dėmesys aplinkai. Ar manai, kad dizainas bei jo produktai pagerina visuomenės, pavienių žmonių gyvenimo ypatumus?
Taip, tai neatsiejamai svarbu nuo teikiamos paslaugos, produkto. Kai viskas atliekama funkcionaliai ir patogiai, tai – tarsi taškas sakinio gale.
Vienas iš įdomiausių projektų, prie kurio teko prisidėti.
Manau, kad k a i t a – buvusi parodų serija, gimusi siekiant jauniesiems menininkams padėti atrasti kūrybinę aplinką, tinkamą laisvam vidiniam proveržiui, skatinant kūrybinį seansą, sinestezę, kupiną malonios energijos bei teigiamų potyrių, o dabar tapusi tarsi chemijos laboratorija, kurioje maišosi jausmai, spalvos, viskas talpinama dialoguose, monologuose, vaizduose. Tam apipavidalinti susikūręs dar vienas nei projektas, nei žurnalas, o tiesiog visuma vardu mesmerise.
Jeigu būtų galimybė trumpam laikui išmėginti savo jėgas kitoje srityje, kur norėtum padirbėti?
Traukia drabužių kūrimas, kurio visai nesenai pradėjau mokytis. Kartais visai pradedu svajoti kada nors dirbti virtuvės šefe, maisto gaminimas yra nuostabi kūryba.
Kur save matai po penkerių metų?
Keliaujančią su 1970 – 1980 metų Austin mini aplink pasaulį, turinčią savo svajonių darbą, o gal ir verslą, įgyvendinusi visus projektus, kurie šiuo metu kuriami ir sukūrusi dar begalę kitų, kurie niekada nesibaigs. O jei mažiau fantazuojant, iš tikrųjų stengiuosi kuo mažiau galvoti, kas bus. Svarbiau, kaip gyvenu dabar ir kad būčiau laiminga.
Tavo gyvenimo devizas.
Niekada neturėjau ir nesikoncentravau į vieną. Visuose žodžiuose ir pasakymuose yra dalis gyvenimo. Šitų dalykų nesureikšminu (šypsosi).
Kodėl siūlytum jaunimui savo ateitį sieti su grafiniu dizainu ar tiesiog kūryba?
Kurti, būti savimi, perteikti žmonių norus, emocijas – tai, manau, vienas iš maloniausių ir sunkiausių darbų, tačiau su puikiomis perspektyvomis.
