Kazimieros Zimblytės kūriniai MO muziejuje. Norbert Tukaj nuotrauka ©
Tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje rugsėjo 13 d. iškilmingai atsidarys su istoriniu renginiu – Pompidou centro ir MO muziejaus paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“. Paroda Prancūzijos ir pasaulio publikai pristatys nacionalinės reikšmės tapybos, grafikos, instaliacijos bei videomeno darbus, sukurtus skirtingų kartų Lietuvos menininkų.
Pompidou centro kolekciją papildysiantys Lietuvos meno aukso fondo kūriniai – MO muziejaus įkūrėjų Danguolės ir Viktoro Butkų donacija iš MO muziejaus kolekcijos. Tai – istorinis įvykis, kuomet Sovietų okupacijos metais kūrusių Lietuvos menininkų darbai tampa vienos žymiausių pasaulio modernaus meno institucijų kolekcijos dalimi.
Miglė Survilaitė. MO muziejaus nuotrauka ©
D. ir V. Butkų donaciją sudaro svarbiausi menininkų Marijos Teresės Rožanskaitės, Kazimieros Zimblytės, Lino Leono Katino, Marijos Švažienės, Vinco Kisarausko kūriniai, o Elvyros Kairiūkštytės piešinius Pompidou centrui dovanoja Regina Norvaišienė. Okupacijos metais siekdami išsaugoti savo kūrybinę laisvę, šie menininkai dažnai savo kūrybą vykdė pogrindyje arba esmines idėjas dengė metaforomis, mitais ir biblinėmis alegorijomis.
Dauguma šių menininkų, kurių novatoriškos meninės praktikos sovietinės okupacijos metais buvo slopinamos, pripažinimo sulaukė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę ar po savo mirties. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – Marija Teresė Rožanskaitė (1933-2007), kurios darbai šiuo metu kartu su Pakui Hardware kūryba atstovauja Lietuvai 60-ojoje Venecijos bienalėje.
Kazimieros Zimblytės darbai MO muziejuje. Ryčio Šeškaičio nuotrauka ©
MO muziejus. Ryčio Šeškaičio nuotrauka ©
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, MO muziejaus ir Pompidou centro rengiama Lietuvos meno paroda užpildo dėl okupacijos ir Geležinės uždangos žiojėjusią spragą, kuri ilgus dešimtmečius laikė mūsų šalies menininkus Vakarų Europos meno užribyje.
„Sovietų okupacijos metais Lietuvos menininkai buvo nutildyti, o jų drąsūs ir inovatyvūs kūriniai – paslėpti už Geležinės uždangos. Dėl šios izoliacijos Lietuvos modernusis menas ilgus metus liko nepastebėtas pasaulyje, o tai – didžiulis praradimas ne tik mūsų šaliai, bet ir visai Vakarų Europos meno istorijai.
MO muziejaus steigėjų dėka išskirtiniai lietuviškojo meno kūriniai įtraukiami į Pompidou kolekciją – šis įvykis yra simbolinis istorinio teisingumo atkūrimo gestas, sugrąžinantis Lietuvai deramą vietą meno istorijoje“, – džiaugiasi M. Ivanauskienė.
Pompidou centras taip pat įsigyja ir parodoje eksponuojamus šiuolaikinių lietuvių menininkų Eglės Rakauskaitės, Anastasijos Sosunovos, Andriaus Arutiuniano, Žilvino Landzbergo ir Pakui Hardware kūrinius. Šie menininkai, pasižymintys savitu kūrybiniu požiūriu, jau pelnė tarptautinį pripažinimą ir toliau neša svarų indėlį į pasaulinę meno sceną.
Milda Ivanauskienė. Ryčio Šeškaičio nuotrauka ©
„Menininkai, kūrybinį kelią pradėję po Nepriklausomybės atgavimo 1990–aisiais, jungia praeitį ir ateitį, naujus pasakojimus ir tradicijas, sprendžia globalias problemas bei kvestionuoja tapatybę tarptautiniame kontekste.
Ši paroda, kurioje pristatoma fragmentiška sovietinės okupacijos ir Nepriklausomybės atkūrimo laikų Lietuvos meno apžvalga, įtikinamai atskleidžia Lietuvos meno istoriją ir besikeičiantį kultūrinį kraštovaizdį“, – teigia Pompidou centro kuratorė Alicia Knock.
Paroda „Lietuvos menas nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Istorinė donacija“ Paryžiaus Pompidou centre veiks iki 2025 m. sausio 6 d.
