„Šiais laikais neužtenka gerai kurti. Yra daugybė stiprių kūrinių, kurie pasimetė laike ir galbūt nesulauks savo šlovės, nes niekas nespyrė jiems į užpakalį, neišskraidino. Menininkai kartais priversti verstis per galvą, imtis visai kito amplua, kad būtų skaitomi, matomi, klausomi, perkami“, – tokia frazė šių metų vasarį gimė nagrinėjant naująjį rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romaną „Tomas Mūras“. Netikėtai ji tapo pranašyste ir pačiam romanui.
Naujas M. Ivaškevičiaus romanas „Tomas Mūras“ pasirodė netinkamiausiu metu, vasarį, kai Rusija Ukrainoje pradėjo antrąjį karo etapą. Naujoji realybė užgožė daugybę dalykų, taip pat ir ne visai mandagų, ne visai patogų romaną, kupiną intymių žlungančio gyvenimo epizodų, meilės ilgesio ir neįprastai atvirų sekso scenų. Rašytojui nieko kito neliko, tik garsiai perskaityti savo kūrinį ir išleisti jį audioformatu.
„Autoriaus pareiga, jei tik jis yra gyvas, pamėginti savo knygą ištraukti iš užmaršties dugno, tai ir ruošiuosi padaryti“, – sako M. Ivaškevičius, savo bičiulius pakvietęs į pikantišką audioknygos „Tomas Mūras“ pristatymą.
Ivaškevičiaus audiovizualinė patirtis „Tomas Mūras. Materializacija“ įvyks gruodžio 8 dieną „Nijinski III“ klube (Gedimino pr. 39, Vilnius). Uždaro renginio svečiams menininkai Otomo de Manuelis (Prancūzija), Rūta Mur, Valerija Gneuševa pristatys audioknygos instaliaciją ir ero-mazoperformansą. Renginio režisierius – Antanas Obcarskas, scenovaizdžio autorė – Agnė Povilionytė, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas.
Renginio svečiai, nusileidę į burleskos klubo rūsį, pateks į romano „Tomas Mūras“ pasaulį. Klubo erdvėse bus įkurdintos meninės instaliacijos iš „Tomo Mūro“ detalių – savotiško knygos pasaulio skeveldrų. Instaliacijas lydės romano fragmentų įrašai, kuriuose girdėsis knygos autoriaus balsas. Performanso metu transliuojamos ištraukos iš romano sujungs visus pasirodymus į vieną dramaturginį audinį.
Pagrindinis M. Ivaškevičiaus knygos personažas Tomas Mūras į rezidencijas bėga ieškodamas laisvės, bėga nuo gyvenimo, kuris jį supančiojo, jis jame susipainiojo. Jis tikisi, kad rezidencijose galės būti savimi, jo niekas nevaržys. Bet gyvenimas rezidencijoje – ne šiaip gyvenimas, tai nuolatinis būvis, toks gyvenimo tipas. Žmonės kraustosi iš vienos rezidencijos į kitą, jie nebeturi namų. Rezidencijos tampa jų namais ir iš esmės vienintele galimybe būti profesionaliais menininkais. Taip toji industrija sukurta ir rezidencijų gyventojus ji paverčia zoologijos sodu.
„Tai knyga apie menininko tarnystę, nes menininkas nėra tiesiog profesija, ši profesija ištraukia visus syvus. Menininkas yra tas, kuris jaučia, kad privalo atiduoti maksimumą. Ne nueiti į darbą, padirbti, uždirbti pinigų ir važiuoti atostogų. Jis turi save išgremžti iki dugno, nes kitaip visada lieka jausmas, kad neiššaus, neatliks savo misijos“, – sako M. Ivaškevičius.
Šios knygos idėja M. Ivaškevičiaus galvoje gimė 2017-aisiais, kai jis metus praleido menininkų rezidencijoje Vokietijoje, Bambergo miestelyje. Knygos personažas, įsitaisęs rašytojo galvoje, nepaliko jo dar ketverius metus – kol knyga buvo parašyta. Išleista ji šių metų vasario viduryje, likus devynioms dienoms iki karo Ukrainoje.
Audioknyga „Tomas Mūras“ įrašyta prieš savaitę. Paties autoriaus įskaityta knyga jau pasiekė pirmuosius klausytojus.
