Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Enrika Stanulevičiūtė, vizažistė – Kristina Raulinaitytė ©
Susipažinkite su itin talentinga tvarios mados dizainere Reda Paula. Nuo pat vaikystės didžiulę meilę drabužių kūrimui jautusi Reda šiandien sparčiai skinasi kelią perspektyviausių Lietuvos dizainerių gretose.
Ji savo kūryboje išskirtinai akcentuoja tvarumą. Pasak kūrėjos – ateities mada privalo būti etiška ir ekologiška. Savo darbuose dizainerė siekia atkurti žmogaus ryšį su gamta ir kvestionuoti vartotojišką mados industriją. Redos Paulos kurtuose drabužiuose slypi reikšmė, kuri skatina susimąstyti apie tai, kokią įtaką aplinkai turi kiekvienas mūsų pasirinkimas.
Kviečiame nusiteikti įkvepiančiam pokalbiui, kuriame Reda atvirai pasakoja, kokį kelią teko nueiti, kad sukurtų prekės ženklą tokį, koks yra dabar. Tad toliau – viskas apie norą kurti, apie savo nišos paieškas ir apie tai, kokia mada mūsų laukia.
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Enrika Stanulevičiūtė, vizažistė – Kristina Raulinaitytė ©
Girdėjau, siuvimo menas tavo šeimoje perduodamas iš kartos į kartą. Papasakok, ką reiškia augti tokioje aplinkoje. Ar dizainerės profesija jau buvo aiški nuo pat vaikystės?
Taip, mano prosenelė buvo siuvėja. Ji savo žinias perdavė močiutei ir mano mamai. Tačiau mama labiau mėgsta megzti nei siūti, todėl šito ji manęs nemokino. Išmokau truputį pati. Vėliau labai daug gavau iš savo siuvimo meistrių, su kuriomis dirbau.
Drabužis nuo mažens mano šeimoje buvo labai svarbu. Iš Amerikos giminių mums atkeliaudavo siuntiniai su drabužiais ir audiniais. Prisimenu, buvo labai įdomu matuotis, ką gaudavome, prisitaikyti savo figūrai. Aplinka, kurioje augau, buvo labai kūrybiška, vyravo toks principas: jeigu kažko reikia, bet neturi – pasidaryk pats. Kadangi spintoje gulėdavo daugybė visokių audinių, jau vaikystėje siūdavau drabužėlius barbėms.
Turėjau svajonę kurti rūbus nuo pat vaikystės, tačiau vėliau ją nustūmiau į šalį. Kadangi gyvenau mažame miestelyje, nebuvo galimybės išbandyti įvairių būrelių ar kitaip „pasimatuoti profesiją“.
Fotografė – Žymantė Štankelytė, stilistė – Almina Venclovaitė, vizažistė – Eva Marija Šidlauskaitė ©
Pasidalink apie savo kaip kostiumų dizainerės pradžią. Kaip atrodė kelias iki tokio prekės ženklo „Reda Paula“, koks yra dabar?
Pradžioje buvo labai daug blaškymosi, nes po mokyklos įstojau į verslo vadybos specialybę, kurią mečiau. Po ilgų klajonių ir technologinių studijų, studijuodama kostiumo dizaino magistrą Vilniaus dailės akademijoje, supratau, kad esu ten, kur noriu. Studijos buvo labai sunkios, gaudavau labai daug kritikos ir beveik visada važiuodama namo po peržiūrų verkdavau. Visgi mano svajokliška bei smalsi prigimtis pasirodė specialybei tinkama.
Prekės ženklas „Reda Paula“ tapo toks, koks yra, dabar sutiktų nuostabių žmonių dėka. Su jais teko dirbti, iš jų mokytis, jie tikėjo manimi, nepagailėjo patarimų ir pagalbos.
Papasakok apie bendradarbiavimą su „Coat Creators“. Koks tavo vaidmuo ten?
Su „Coat Creators“ įkūrėjais esu pažįstama nuo profesinės praktikos laikų. Žaviuosi jų filosofija kurti klasikinius paltus. Labai gražiai draugaujame, padedame vieni kitiems. Sukūrėme bendrą rudens ir žiemos 2019 metų paltų kolekciją iš 100 % vilnos bei alpakos audinių gamintojų likučių. Jeigu audinys liko iš praeito sezono kolekcijos, tai nereiškia, kad jis neaktualus ir šiemet, jeigu jo kokybė ir sudėtis puiki. Aš iš jų mokausi gamybinių niuansų: kokybės kontrolės, procesų koordinavimo. O jiems savo ruožtu pasakoju apie tvarios mados principus ir skatinu jais vadovautis.
Fotografė – Žymantė Štankelytė, stilistė – Almina Venclovaitė, vizažistė – Eva Marija Šidlauskaitė ©
Koks prekės ženklo „Reda Paula“ unikalumas? Ar savo kūrybą priskiri nišinei?
Šis prekės ženklas remiasi atsakingu požiūriu į visą veiklos grandinę. Nuo medžiagų išmetimo prevencijos ir jų perdirbimo iki individualių užsakymų. Vadovaudamiesi žiedinės ekonomikos principais, mes kuriame lėtą madą: gaminame mažais kiekiais arba pagal išankstinius užsakymus, todėl išvengiame perteklinio produkto, kuris gali virsti atlieka. Atrenkame nepanaudotas medžiagas ir jas perdirbame. Viską gaminame Lietuvoje. Remiame pažeidžiamas socialines grupes ir rengiame kūrybines dirbtuves. Atsisakėme plastiko pakuočių, todėl mūsų pakavimo medžiagos yra 100 % suyrančios. Dalis jų perdirbtos. Naudojame ekologišką sojų dažų spaudą. Nenaudojame natūralaus kailio ir odos. Nemokamai taisome savo gaminius. Taip, tai nišinė kūryba. Mes svajojame turėti geriau nedaug, tačiau ištikimų ir sąmoningų klientų.
Minėjai, kad planuose buvo kurti futuristinius drabužius. Kaip įvyko tas lūžis, kai supratai, kad eisi tvarios mados keliu?
Dėl savo prigimtinio smalsumo visada norėjau kurti ateities madą, todėl iš pradžių mane labai traukė futurizmas, inspiravo architektės Zaha Hadid dangoraižiai. Kol, galų gale, nebesugebėjau atsakyti į labai daug kylančių klausimų apie savo kūrybą: kodėl tai darau? Taigi, tokios vaikystės patirtys kaip išteklių taupymas ir tausojimas įskiepijo manyje taupumą ir atsakomybę prieš supančią aplinką. Visą laiką jaučiausi nesmagiai ir gėdijausi šių savybių bei per didelio atsakingumo. Mano kryptį labai pakeitė viešnagė Kijeve, kur turėjau galimybę dalyvauti „Instituto Europeo di Design“ dėstytojo Giovanni Ottonello paskaitoje. Įstrigo jo pasakyti žodžiai: „Jeigu darote, tai darykite tik tvariai.“ Giovanni man pasirodė labai cool, ir supratau, kad ekologiška ir tvari mada taip pat gali būti moderni ir šiuolaikiška. Todėl nusprendžiau, kad ateitis ir yra tvari mada. Taip po metų startavau su tvarias idėjas atspindinčia pavasario ir vasaros 2019 metų kolekcija.
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
Tavo kolekcijose dominuoja linas. Kaip kilo mintis siūti iš šio audinio?
Liną įvedžiau, nes man svarbi mūsų kultūra, jos paveldas. Keliaudama ir pažindama kitas kultūras, aiškiau įžvelgiu skirtumus ir pradedu vertinti mūsų turimus tautinius išskirtinumus. Mūsų proseneliai ir seneliai kasdien dėvėjo drabužius iš šio audinio. Mano šeimoje linas taip pat buvo labai mėgstamas ir vertinamas. Jis turi ne tik unikalių absorbuojančių ir antibakterinių savybių, bet ir yra vienas ekologiškiausių pluoštų! Pagaminti lininį audinį reikia žymiai mažiau vandens ir pesticidų nei medvilnei, taigi mažiau teršiama aplinka. Manau, kad linas – tai naujoji medvilnė.
Pastaruoju metu tvari mada populiarėja žaibiškai, dauguma kūrėjų siūlo panašius sprendimus, neišsiskiria. Kaip, tavo nuomone, būti kitokiam, tačiau draugiškam aplinkai?
Taip, dabar vis daugiau kūrėjų taiko tvarumo principus savo kūryboje ir dėl to aš džiaugiuosi. Vietos užteks visiems. Be šių dalykų labai svarbu, kad prekės ženklas turėtų savo veidą ir išgrynintą stilių. O būti kitokiam – tai įdėti kuo daugiau asmeniškumo, akcentuoti vertybes, kurios yra svarbios tau kaip kūrėjui.
Deja, pastebiu, kad masinės mados prekės ženklai taip pat skelbiasi kuriantys tvarias kolekcijas. Tai vadinama „greenwash“ reklamos strategijomis. Nemanau, kad perprodukcija gali būti tvari. Siūlau vartotojams išlikti kritiškiems šiuo atžvilgiu.
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Enrika Stanulevičiūtė, vizažistė – Kristina Raulinaitytė ©
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
O kokie tvarios mados kūrėjai daro tau didžiausią įtaką ir kokie jų veiksmai labiausiai žavi?
Mane įkvepia australų prekės ženklo „Meggie Marilyn“ atsakomybė ir atskaitomybė klientams. Taip pat žavi Stellos McCartney komandos sugebėjimas kurti tvarius ir aktualius produktus.
Kaip, tavo požiūriu, mados verslas keisis ateinančius kelerius metus?
Matau, jog po kelių metų visas mados pasaulis susivienys vardan tvaresnės ir gražesnės aplinkos bei sumažins neigimą įtaką pasaulio ekosistemai. Tai taps kūrėjų norma, nes jaunoji klientų karta reikalaus didesnės atskaitomybės ir „išnykstančių“ pakuočių. Suvienodėjus tvarumo idėjoms, reikės kažkuo išsiskirti, todėl prekės ženklai išsigrynins įvaizdžius, skaidysis į vis siauresnę nišinę produkciją. Kelsis į kaimus, apsiribos mažomis įmonėmis. Taip pat išryškės žmogaus laimės paieškos madoje.
Pakomentuok plačiau sąvoką „laimės paieškos madoje“.
Šiuo metu daugelis kūrėjų orientuojasi į gamtos tausojimą, mažesnę neigiamą įtaką ekologiniam balansui. Tikiu, kai teisingi mados kūrėjai susivienys ir veiks tvariau, bus aktuali žmogaus laimės paieška, gera emocinė sveikata. Tai apims mados sektoriuje dirbančius žmones, vartotojus ir stebėtojus.
Pasaulyje vis dar mokami juokingi atlyginimai žmonėms, dirbantiems mados pramonėje trečiosiose šalyse. Nors fabriko griūtis Bangladeše 2013 metais iškėlė klausimus apie užmokestį, darbo vietos sąlygas ir darbo valandų trukmę… Prieš kolekcijos pristatymą Londono mados savaitėje, kai atlikau profesinę praktiką, man pačiai teko dirbti visą parą, visiškai be miego. Tokių dalykų privalo nelikti.
Ne vienas žmogus mano aplinkoje geria antidepresantus. Tai vis didėjanti problema, sukelianti daug sunkių ligų. Manau, kad kūrėjai ateityje siūlys drabužius, gerinančius savijautą bei mažinančius depresiją. Tai vyks per inovatyvias medžiagas, dizainus, sąsajas. Populiarės „miško maudynės“ ar kitos savęs nuraminimo terapijos, o drabužis taps to dalimi.
Mados kūrėjai ar prekės ženklai įkvėps žmones siekti asmeninės laimės ir laisvės. Juk pasaulyje, ypač mažiau išsilavinusiose šalyse, yra dar tiek keistų tradicijų ir suvaržymų. Pavyzdžiui, du žmonės, mylintys vienas kitą, negali būti kartu dėl šeimos sprendimų ir senų tradicijų, mergaitės prievarta tėvų ištekinamos už kito nemylimo vyro, mergaičių apipjaustymas Afrikos gentyse mane taip pat sukrečia. Valdžiai draudžiant, tai vis dar vyksta slapčia. Ir visiškai nesvarbu, kad jos ateities vyrui bus nei motais, ar ji apipjaustyta, ar ne – jeigu neišsilavinęs tėvas nusprendė, mama tuo turi pasirūpinti. Mes Europoje gyvename labai gerai, turime žodžio laisvę, mus gina įstatymai, o gyventi ramia širdimi ir siekti laimės galime žingsnis po žingsnio išmokti.
Kartais susimąstau, kas man svarbiau: gamta ar žmogus. Atsakymo apie harmoningą žmogaus balansą su gamta aš vis ieškau. O viską, ką pajaučiu, perpasakoju per savo kūrybą.
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
Fotografė – Aistė Daunoravičiūtė, stilistė – Almina Venclovaitė, modelis – Miglė Palkevičiūtė, vizažistė – Alina Vaitkevičiūtė ©
Papasakok apie komercijos procesą. Ar pagrindinis fokusas yra internetinė prekyba, ar kitos kryptys?
Taip, fokusuojamės ties internetine prekyba, nes tai – ateitis ir galimybė pasiekti žmogų su tokiomis pat mintimis bet kuriame pasaulio krašte. Džiaugiuosi, kad „Reda Paula“ atranda ne tik Europos, bet ir Amerikos klientai. Savo elektroninėje parduotuvėje pateikiame visus gaminių matmenis – juosmens apimtį, gaminio ilgį, pečių plotį ir t. t. Yra galimybė užsisakyti reikiamą dydį ar spalvą. Mano siekis – kad klientės pačios išsimatuotų save ir numatytų, kokių matmenų drabužių reikia. Noriu išvengti grąžinimų, nes tai yra išteklių ir energijos švaistymas.
Kadangi gyvenu mažame miestelyje, pasvajoju apie parduotuvę Birštone. Manau, jeigu klientė tikrai norės, ji atvažiuos bet kur ir pasidarys sau pramogą. Mūsų tikslas nėra tik parduoti. Jeigu dėl ko nors dvejojama, gal tau to daikto ir nereikia. Išieškotas, išlauktas daiktas yra brangesnis, norisi ilgiau dėvėti, saugoti, dalintis, perleisti, jokiu būdu ne išmesti.
Kokią įtaką turėjo karantino laikotarpis verslui? Pasidalink, kokių priemonių ėmėtės.
Mano veikla beveik nepasikeitė. Visas dienas praleidau viena studijoje. Žinoma, nebuvo jokių susitikimų su tiekėjais, užsakovais. Kirpinius siuvimo meistrams siunčiau per paštomatus ir kurjerius. Audinius užsakydavau pirmiau užsisakiusi pavyzdukų. Interviu, pokalbius, konsultacijas darėme per videokonferencijas ir skambučiais. Šis laikotarpis buvo proga permastyti „Reda Paula“ kūrybą ir dar labiau priartėti prie klasikinio ir patogaus stiliaus. Norisi, kad kūriniai „gyventų“ ir jeigu dėl nenumatytų aplinkybių nebūtų parduoti vieną sezoną, kitą neišeitų iš mados ir vis tiek rastų savo klientą. Klasikinis stilius – aktualus visuomet.
Kokie pagrindiniai sunkumai iškyla vykdant savo kūrybos verslą?
Manau, sunkiausia dirbti su savimi, nepasitikėjimu, kuklumu. Kai šie dalykai įveikti, žinai, ką ir kodėl darai, viskas yra įmanoma. Atsiranda ir pinigų, ir užsakymų, ir tinkamų žmonių šalia.
Kitas iššūkis – išsigryninti idėją. Reikia padaryti nemažai klaidų, eksperimentų, bandymų. Kai jauti, kad padarei 100 % taip, kaip norėjai, išauga pasitikėjimas, ateina ramybė, laimė ir tuo pačiu sėkmė.
Fotografė – Žymantė Štankelytė, stilistė – Almina Venclovaitė, vizažistė – Eva Marija Šidlauskaitė ©
Fotografė – Žymantė Štankelytė, stilistė – Almina Venclovaitė, vizažistė – Eva Marija Šidlauskaitė ©
Ir pabaigai – papasakok apie savo komandą. Kaip atrodo jūsų darbo diena?
Kai startavau, turėjau porą siuvimo meistrių, kurios su manimi dirbdavo kasdien. Tačiau dėl mokesčių naštos teko atsisakyti. Dabar dirbu viena, tačiau jeigu prireikia, kreipiuosi konsultacijos į siuvimo specialistus. Visus gaminius vežu į kitus miestus atlikti siuvimo paslaugas. Dirbu su stiliste ir marketingo specialiste.
Dažniausiai keliuosi 6:30 ir visą dieną praleidžiu studijoje. Rytais atrašau į laiškus, dėlioju dienos planą, įsivažiuoju į darbus. Darbo metu eskizuoju, darau prototipus, techninius mazgus, konstruoju lekalus, gaminių aprašymus. Po pietų išeinu pusvalandžiui pasivaikščioti. Tuo metu fotografuoju gamtą, debesis, vandenį, paukščius, gėles. Važiuodama namo išsiunčiu siuntas. Kas antrą dieną po darbo grįžusi sportuoju terasoje, atsisukusi į parkelį. Džiaugiuosi, kad dabar orai tą leidžia! Po vakarienės darbai nesibaigia: bendrauju su klientais, kolegomis, atrašau į laiškus, dėlioju inspiracijas, skaitau knygą. Dirbti sau reikia nemažai disciplinos, todėl ne visos dienos tokios idealios ir darbingos.
