Įsibėgėjant vestuvių planavimo sezonui ir artėjant didžiųjų vasaros švenčių metui dizaineris Robertas Kalinkinas dalijasi specialia jo kurtų vestuvinių suknelių fotosesija. “Mano tikslas yra pažinti nuotaką, pajusti jos asmenybę ir įkūnyti ją suknelėje. Neseku vestuvinių suknelių madų, nes kiekviena nuotaka – unikali, su savo pačios idėjomis ir norais. Su mano pagalba šios idėjos tampa svarbiausios gyvenimo suknelės dalimi”, – sako dizaineris.
Kalinkinas pasakoja, jog nuotraukose specialiai atsisakė realių modelių, mat kiekviena suknelė labai individuali, pritaikyta asmeniškai tai moteriai, kuriai ji buvo siūta, tad studijinių manekenų pasirinkimas leido atskleisti pačias sukneles jų neužgožiant. Šią fotosesijos idėją padėjo įgyvendinti fotografė Gertrūda Varnaitė.
Tradicinių baltų suknelių dizainerio kolekcijoje nedaug – o ir šios dažniausiai slepia netradicinę funkciją. R. Kalinkinas neslepia, jog itin mėgsta transformuojamus siluetus, pavyzdžiui, sukneles, turinčias specialius raištelius, vakaro metu ilga suknelę akimirksniu paverčiančius trumpa. Spalvų koloritas taip pat dosnus – nuo švelnios smėlio bei romantiškos persikinės, iki prabangios pilkos ar netgi sodraus žalumo.
“Visose savo suknelėse stengiuosi išlaikyti subtilų balansą – tai man yra tikroji prabanga. Jei kirpimas sudėtingas, tuomet bus mažiau dekoro. Jei siluetas minimalistinis – tuomet puošiu suknelę rankų darbo siuvinėjimu ar nėriniais. O uždaram, asketiškam suknelės priekiui geriausia atsvara – įspūdinga atvira nugara. Toks mano principas – harmonija visur”, – priduria kūrėjas.
Paklausta apie suknelių kūrimo procesą, Robert Kalinkin vestuvių ateljė vadovė Ramunė Kasparavičienė dalijasi šio darbo niuansais: “Mūsų ateljė yra ta vieta, kurioje susijungia visi būsimų vestuvių aspektai. Padedame nuotakai išpildyti jos šventės idėjas, tačiau tuo pat metu pasirūpiname, kad visos jos tarpusavyje derėtų. Tai visas paveikslas – suknelė, tema, šukuosena, galiausiai – norima nuotaika”.
Pokalbio pabaigoje dizaineris nusišypso: “Noriu, kad kiekviena mano nuotaka po dvidešimties metų pažvelgusi į savo vestuvių nuotraukas pasakytų “Tai buvo išties wow!”, o ne “Ir ką aš sau galvojau..”. Būtent todėl buvimas savimi renkantis suknelę yra toks svarbus – noriu, kad žmonės visų pirma prisimintų nuotaką, savo dienos Karalienę, o ne pačią suknelę”.