Pragaras. 1991–1992. Drobė, aliejus. Edmundo Armoškos kolekcija
Sausio 15 d., penktadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma paroda „Žmogus su Saukos veidu. Šarūno Saukos tapyba. 1978−2015“.
Šarūnas Sauka yra vienas savičiausių, labiausiai išsiskiriančių, žinomiausių lietuvių tapytojų. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiamoje retrospektyvinėje jo parodoje „Žmogus su Saukos veidu“ rodoma virš 100 darbų, sukurtų 1978−2015 m. Pirmą kartą greta tapybos ant drobės žiūrovams pristatomi ir juvelyriškai ištapyti stikliniai objektai.
Pasak parodos kuratorės Monikos Saukaitės, žmogus su Saukos veidu − šios parodos centrinė figūra − stebi mus iš daugelio paveikslų. Kartais nusisuka ir leidžiasi stebimas iš šalies, lyg būtų užsiėmęs kitais reikalais ir mūsų net nematytų. Tačiau dažniausiai mes − žiūrovai − esame įrašyti į paveikslą, žvilgsniu ar mostu nurodoma mūsų vieta ir vaidmuo. „Autoportretai“ taip pat ne tiek daug pasakoja apie jų autorių − juk niekur nematome dailininko su teptuku, − bet kviečia mus į susitikimą.
Laiptai. 1989. Drobė, aliejus. Edmundo Armoškos kolekcija
Šioje parodoje nepasakojama apie menininko gyvenimą, jo tapybos raidą, etapus ar lūžius. Paveikslai išdėstyti ne chronologiškai. Paroda konstruojama kaip subjektyvus pasakojimas. Saukos tapyba pristatoma kaip vientisas pasaulis, pagrįstas savita logika ir savitomis taisyklėmis. Šiame pasaulyje nepaliaujamai atsikartojantis žmogus su Saukos veidu tampa žiūrovo vedliu, ironiškai, drąsiai ir kartais šokiruojančiai pasakojančiu apie gyvenimo absurdą ir tikrovę pateisinančios prasmės ieškojimus.
Autoportretas Nr. 4. 1985. Drobė, aliejus. Autoriaus nuosavybė
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kovo 6 d.
Parodos kuratorė – Monika Saukaitė
Parodos architektas – Justinas Dūdėnas
