Kauno bienalės komandos nariai, griežtai po vieną pasivaikščioję po pavasarėjantį miestą, surinko saugaus atstumo nelaužantį kultūrinį maršrutą.
Sekite Kauno bienalės pėdsakais, kuriuose meno kūriniai, išlikę miesto peizaže, menininkų mintys video reportažuose ir pažintis su tarptautiniu šiuolaikiniu menu, sukurtu Kaunui.
Nuotrauka – Martynas Plepys © Alberto Garutti
12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT
Alberto Garutti (Italija)
„Visi nueiti gyvenimo žingsniai mane atvedė čia, dabar“, 2004–2019
Įvietinta instaliacija
Kauno geležinkelio stotyje 2-ame perone, Kauno autobusų stotyje tarp 13-os ir 14-os išvykimo aikštelių ir prie įėjimo į Kauno paveikslų galeriją.
Grindinio plytelė su dvikalbiu užrašu – tai kūrinys skirtas visiems praeiviams; tiems, kurie išvyksta ir atvyksta bei gali stabtelėti ir perskaityti šį trumpą tekstą. Kūrinys yra diskretiškai paslėptas grindinyje, todėl daugelis žmonių jį ras atsitiktinai. Darbas tyrinėja tankų santykių tinklą, kurį kiekvienas žmogus aktyvuoja savo egzistencija, ir žiūrovui netikėtai atskleidžia patirties sudėtingumą, akcentuoja kiekvieno iš mūsų gyvenime vykstančią kinetinės ir potencinės energijos tėkmę. Jame sutelpa visos žmonių, kurie stabteli, perskaito šį sakinį ir apie jį susimąsto, kelionės
Nuotrauka – Martynas Plepys © Mykola Ridnyi
Nuotrauka – Martynas Plepys © Mykola Ridnyi
Mykola Ridnyi (Ukraina)
„Dingęs bagažas“, 2019
Įvietinta instaliacija (5 keraminiai puodai, spaudiniai)
Kauno IX forto muziejuje
Menininką įkvėpė Esther Lurie – žydų kilmės menininkė iš Kauno ir jos piešinių serija, kurioje vaizduojami geto herojai, gatvės ir gyvenimo sąlygos. 1941-1944 m. Kauno gete kalėjusi menininkė savo piešinius slėpė keraminiuose puoduose, kuriuos, gelbėdama nuo nacių, užkasė žemėje. Tačiau šie piešiniai niekada nebuvo rasti, o istorija palaipsniui tapo legenda. Savo instaliacijoje M. Ridnyi paslepia E. Lurie piešinius, kuriuos lankytojai gali matyti tik pro mažas vazų paviršiuje esančias skylutes. Niurnbergo teismo metu gyvaisiais liudytojais pripažinti piešiniai, vaizduojantys tamsiąją Kauno ir žydų mažumos jame istoriją, nepalieka abejingų.
Šiuo metu kūrinys eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje, sekite muziejaus darbo valandas.
Ana Kovačić (Kroatija)
„Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai (Poilsis)“, 2019
Įvietinta instaliacija
Obelynės parkas, Akademija, Kauno raj.
„Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai (Poilsis)“ tai paukščių stebėjimo stotis, įsikūrusi Obelynės parke, Akademijoje, netoli prof. T. Ivanausko sodybos. Paukščių stebėjimo stotis suręsta iš aplinkui Obelynę esančiuose miškuose surinktų medžių kamienų. Joje įrengti skirtingi paukščiams reikalingi įrengimai: lesykla, vandens maudyklėlė, ir vieta, kurioje žmonės gali sėdėti ir stebėti paukščius. Paukščių stebėjimo stoties Obelynės parke įrengimą įkvėpė natūrali Žuvinto biosferos rezervate įkurto Buktos gamtinio pažintinio tako išvaizda, kur kritę medžiai išsaugomi, nes paukščiai maitinasi juose apsigyvenusiais vabzdžiais. Pagrindinis šios instaliacijos tikslas – skatinti vietos žmones naudotis Obelynės parku poilsio reikmėms, priartinti juos prie gamtos ir ištirti tiek paukščių, tiek ir žmonių migravimo ypatumus.
„MagiC Carpets“ projekto rezidencija
Konstantin Djuričković (Serbija)
„Bičiulystė“, 2019
Interaktyvi skaitmeninė skulptūra, garsas
Ramybės parko pakraštyje
„Bičiulystė“ – tai įvietinta, interaktyvi, Ramybės parko istorijos įkvėpta skaitmeninė skulptūra, naujų technologijų pagalba į vieningą visumą sujungianti senovinius simbolius. Ramybės parko (Kauno senųjų kapinių) istorija – daugiasluoksnė: nuo XVIII a. Karmelitų miško virsmo į pagrindines miesto kapines XIX a. viduryje, iki tapimo parku XX a. viduryje. Pasitelkus paprastų simbolių kalbą, „Bičiulystėje“ pasakojama sudėtinga parko istorija. Simboliai įausti į korį vaizduojančią erdvę, pasirinktą dėl jos simbolinių vienybės ir klestėjimo, nemirtingumo ir atgimimo prasmių. „Bičiulystė“ suteikia galimybę pažvelgti į ryšius tarp žmonių, tradicinių vertybinių ir kultūrinės minties. Jame atsispindi šiuolaikinis parko pasakojimas. Tai galimybė vietos bendruomenei apmąstyti savo praeitį, kartu veikianti ir kaip atspirties taškas ateities kartoms. Šiame darbe akcentuojama simbolinė bendrystės per medų reikšmė, kuri turėtų būti atkuriama ir atsikurti kitais pavidalais – dalinantis menu ir istorijomis bei istorijomis pasakojamomis per meną.
Interaktyvią skaitmeninę skulptūrą „Bičiulystė“ pilnai pažinti padės išmanioji programėlė:
Nuotrauka – Svetlana Batura © Adina
11-oji Kauno bienalė YRA IR NĖRA: PAMINKLO (NE)GALIMYBĖS KLAUSIMAS
Adina (Lietuva)
„Paminklinė lentelė tėvui“, 2017
Rastas objektas in situ: mūrinė siena, geležis
Tvora priešais Radvilėnų pl. 66
Mano vardas buvo Adina. Mano tėvo vardas buvo Samuelis. Jis gyveno Kaune, Ugniagesių g. 12. Bet vieną 1941-ųjų dieną jo ten nebebuvo. Jo nebebuvo niekur, niekada. Ir jo namo nebėra. Ir jo gatvės nebėra. Ir ten, už kapinių tvoros, aš jo nematau. Nes jo ten nėra.
Dokumentinis filmas (01:01 – 02:27)
Adina (Lietuva)
„Paimkite akmenėlį ir nuneškite prie Ugniagesių gatvės 12-o namo durų“, 2017
Užrašas, akmenys
Mapu g. 11
Mano vardas buvo Adina. Mano tėvo vardas buvo Samuelis. Jis gyveno Kaune, Ugniagesių g. 12. Bet vieną 1941-ųjų dieną jo ten nebebuvo. Jo nebebuvo niekur, niekada. O mano vardą pakeitė, kad mane išgelbėtų. Todėl ir Adinos nėra. Paimkite akmenėlį ir nuneškite prie mano tėvo durų.
Žydai turi tradiciją palikti ant kapo akmenėlį, kaip ženklą, kad jį aplankė. Taip jie atlieka ir micvą – gerą darbą paminint mirusįjį. Akmuo – tai žmogaus gyvenimo ir atminties amžinumo simbolis.
Dokumentinis filmas (02:28 – 04:11)
Nuotrauka – Svetlana Batura © Horst Hoheisel ir Andreas Knitz
Horst Hoheisel ir Andreas Knitz (Vokietija)
„Perdirbta atmintis“, 2017
Fotografijos ant aliuminio, 3,2 x 4,5, 3,2 x 4,5, 3,6 x 4,5 m (fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo)
Sąjungos aikštė
Sąjungos aikštė Vilijampolėje plyti šalia seno Kauno žydų rajono, kuris vokiečių okupacijos metais (1941–1944) buvo paverstas žydų getu. Per tą laikotarpį beveik 30 000 geto gyventojų buvo nužudyti, jų namai sugriauti ir sudeginti. 1979 m., sovietinės okupacijos metais, šioje aikštėje buvo įrengtas memorialas komjaunuoliams, kovojusiems už tarybų valdžią. 1991 m., atgavus nepriklausomybę, bronziniai memorialo reljefai buvo išvežti. Nuo tada čia išlikusi tik po truputį naikinama buvusio tarybinio monumento architektūrinė dalis. Vilijampolėje nėra paminklo nužudytiems geto gyventojams.
Dokumentinis filmas (11:40 – 13:44)
Nuotrauka – Svetlana Batura © Juozas Laivys
Juozas Laivys (Lietuva)
„Taškas“, 2012 / 2017
Dažai ant šaligatvio
Laisvės al. / Vytauto pr.
Pilkas taškas pilkame fone – tai Juozo Laivio kūrinio „Balta šaiba – baltas taškas“, sukurto 2012 m. Minske, reinkarnacija Kaune. (Menininkas ir toliau nekuria naujų kūrinių, tik saikingai varijuoja anksčiau sukurtųjų prasmėmis.) Minsko valdžios institucijos šio Laivio kūrinio nepageidavo. Baltas ledo ritulys ant balto ledo – tai galimybė nepastebėti įmušto ar praleisto įvarčio. Vėliau kūrinys pervadintas baltu tašku, ir tai – begalinio sakinio arba tik individualiai nuspėjamos minties užbaigimo metafora. Nors Juozo Laivio kūrinys Kauno bienalės programoje pasirodo įgavęs kitą dydį ir kitą spalvą (prisitaikęs prie aplinkos), jo paminklinis konceptualumas išlieka nepakitęs. Kauno variantas ant tuščio tarybinių laikų paminklo V. Kapsukui postamento funkcionuoja irgi kaip taškas. Pilkas taškas Kaune, kaip ir baltas taškas Minske, padėtas ten, kur norėtųsi užbaigti niekaip nesibaigiantį sakinį. © 2017 Kleopo draugijos inf.
Dokumentinis filmas (35:30 – 36:35)
10-oji Kauno bienalė „Sujungti“
Saâdane Afif (Prancūzija)
„Gijos: fantasmagorija apie atstumą (repeticija)“, 2015
Vinilinė plokštelė
Saâdane Afif savo darbuose mėgina išsiaiškinti kaip mes interpretuojame meną ir kaip ta pati idėja keliaudama per laiką ir erdvę gali įgyti naujas formas. 2004 m. savo parodai jis paprašė Lili Reynaud-Dewar parašyti dainos tekstą pagal vieną iš jo kūrinių. Tai buvo ciklo „Dainų tekstai: ta paprasta patirtis“ pradžia. Vėliau tokių dainų gimė net šimtas. 10-os Kauno bienalės metu, Kauno centriniame pašte, S. Afifas įrengė repeticijų salę, davė kauniečių grupei „Candee Train“ dešimtiems dainų tekstus ir paprašė jų per bienalės veikimo laikotarpį parodoje esančioje repeticijų patalpoje sukurti šiems tekstams muziką.
Bendrdarbiavimo rezultatas – vinilinė plokštelė, kurias galite įsigyti Kauno bienalėje.
Albumas prieinamas muzikos platformose pakartot.lt ir Spotify.
Nuotrauka – Remis Šcerbauskas © Konsortium
Konsortium (Vokietija)
Edition / Leidimas / Tiražas
Piešinys ant sienos
Fabrikas „Drobė“, Drobės g. 62
Vokiečių menininkai sukūrė du kūrinius, vieną buvusio tekstilės fabriko „Drobė“ viduje, kitą – pastato išorėje. Pastarasis ir yra išlikęs. Fabrikas pastatytas XX a. 3-iajame dešimtmetyje – modernizmo architektūros ir vertybių įsisiūbavimo, pramonės pakilimo, kultūrinio klestėjimo Kaune periodu. Konstruktyvizmas ir funkcionalumas, formos aiškumas, peršviečiamumas, geometrinė tvarka, spalvų ir žodžių minimalizmas – tai industrinį pastatą ir grupės „Konsortium“ meninę viziją jungiantys parametrai. Nenuostabu, kad kūriniai ir pastatas puikiai susikalbėjo ir tęsia dialogą iki šiol.
Nuotrauka – Os Gêmeos archyvas ©
6-oji Kauno bienalė „Textilė‘07“
Os Gêmeos (Brazilija)
Piešinys ant Kauno Paveikslų galerijos sienų, 2007
Donelaičio g. 16
Os Gêmeos – lietuviško kraujo turintys brazilai, broliai dvyniai Gustavo ir Otavio Pandolfo, žinomi visame pasaulyje savo išsiskiriančiais gatvės piešiniais. 2007 m. Kauno bienalė pakvietė juos įgyvendinti piešinį ant Kauno paveikslų galerijos sienos. Menininkai atvyko į šalį be jokių išankstinių idėjų ir piešė tai ką mate ir jautė būdami čia, realybę maišė su fantazijomis ir savo sapnais, braziliškais mitais ir legendomis. Rezultatą vis dar galite pamatyti ant galerijos sienos (K. Donelaičio ir Žemaičių gatvių kampo pusė).
